Kaip premjeras galėtų atrasti dar vieną Ameriką kompensuojamųjų vaistų pasaulyje?
Žmonių išmintis sako, kad daugiausia ne itin tolimas pilietis rėkauja dėl to, ko jam labiausiai trūksta. Tai tampa ypač akivaizdu, kai kalbame apie pirmą kartą išrinktus politikus.
Kai prieš pustrečių metų į Seimą patekęs itin gausus būrys valstiečių ėmė kas penkios minutės aiškinti, kad dabar šalį valdys profesionalai, buvo galima neabejoti, kad dabar bus nušluoti paskutiniai profesionalios politikos likučiai. Kurią pakeis nesibaigiantys mėgėjų bandymai paneigti, kad dukart du yra keturi.
Vaizdingiau kalbant, Naisių ar kito kaimo krepšinio komanda gali nors ir po penkis kartus per dieną skelbtis, kad jie yra profesionalai, vis tiek jie nelaimės nei Lietuvos krepšinio lygos, nei turbūt net ir Smuklės lygos. Lietuvių išmintis tokiais atvejais sako, kad aukščiau bambos neiššoksi.
Pustrečių metų tokios „profesionalų“ valdžios parodė, kad apsišaukėlis profesionalas – baisiau ir už mėgėją, nes sveiko proto nepraradęs mėgėjas sugeba kritiškai vertinti save ir pripažinti, kad nieko dorai nemoka.
Ryškiausias pavyzdys – kompensuojamų vaistų kankanas, kurio kitaip kaip afera dabar jau nepavadinsi.
Profesionalų Vyriausybė daugiau kaip metus vadovavosi šūkiu: „Kiekvienam ligoniui įgrūsim pigiausią vaistą, net jei tas vaistas žmogui per gerklę drauge su sveikata ar net gyvybe išlįs!” Kuo baigėsi profesionalo Verygos sukta vaistų afera?
Išsidirbinėjimas su kompensuojamais vaistais pasiekė tokias idiotizmo aukštumas, kad po pusantrų metų bandymų įrodyti, jog juoda yra balta, net ir lizinginis premjeras suprato, kad tai gali blogai baigtis. Pirmiausia pačiam Sauliui Skverneliui, kandidatuojančiam į Prezidentus.
Prieš pat Kovo 11-ąją premjeras staiga nustojo girti Verygos vaistų atpiginimo aferą ir netiesiogiai pripažino, kad jo Vyriausybė su vaistų kompensavimu priskaldė malkų.„Ministras teiks įsakymo projektą, kad tais atvejais, jei bus nustatytos neigiamos reakcijos ir pacientui vaistas netiks, tada gydytojas išrašys kitą vaistą ir už tą kitą vaistą bus kompensuojama pigesnio kaina visa, reikės tik sumokėti nedidelę priemoką“, tokius žodžius išstenėjo Ministras Pirmininkas.
Kaip būtų pasielgusi bet kuri Vyriausybė, jei tik ji XXI a. neišradinėtų dviračio, kai Veryga atnešė tvirtinti vaistų kompensavimo tvarką, kuri tūkstančius žmonių paliko be jiems įprastų vaistų?
Tikras profesionalas ministras būtų paklausęs kolegos: „O tai kodėl žmogus negali ir toliau primokėti skirtumo tarp valstybės kompensuojamo pigiausio ir brangesnio vaisto? Arba: kam keisti tai, kas veikia? Kam nuo to bus geriau?
O jei nė vienam žmogui šalyje nuo to nebus geriau, tai kodėl jūs, pone sveikatos ministre, stumiate tokią tvarką, kuri kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei ir dar nuteikia piliečius prieš Vyriausybę?
Tačiau tokio klausimo tada Verygai neuždavė nei Skvernelis, nei Linkevičius, nei Masiulis, nei Karoblis, anei kiti ministrai.
Taigi, kodėl tame posėdyje, kai buvo tvirtinama idiotiška kompensuojamų vaistų tvarka, visi ministrai profesionalai elgėsi kaip tie Vasiukų šachmatų mėgėjai, kuriuos sveikatos apsaugos Benderis gali mušti?
Vieniems ministrams vaistai, matyt, buvo kaip ta valstiečio troba, kuri visada – iš krašto. Kiti ministrai su premjeru priešaky tiesiog mėgavosi valdžia: „Ką norėsim su vaistais, tą ir darysim, o jūs vis tiek nieko mums nepadarysite!”
Kodėl premjerui prireikė gerų pusantrų metų, kad jis pagaliau suprastų, kad dukart du yra keturi? Ar niekas Skverneliui per tą laiką nesakė, kokia ydinga yra pigiausio vaisto bet kokia kaina doktrina, kurią stumia Veryga? Taigi, ar nebuvo galima anksčiau sustabdyti sveikatos apsaugos ministro kerštavimus – netraumuoti žmonių, nesityčioti iš ligonių? Juk per tą laiką šiai temai skirta dešimtys televizijos pokalbių laidų, parašyta šimtai tekstų, į diskusiją įsijungė visi šios srities profesionalai tikrąja, o ne valstietiška to žodžio prasme – gydytojai, medicinos profesūra ir farmakologai, kurie choru tvirtino, kad vaistas nėra tik veiklioji medžiaga?
Bet kuris atsakomybę jaučiantis politikas tai jau seniai būtų padaręs. Tačiau lizinginio premjero ligonių kančios ir nepatogumai nejaudino. Kodėl dabar premjero nuostatos apsisuko 180 laipsnių?
Taigi, kodėl vėl bus galima primokėti skirtumą už norimą vaistą ir vėl nieko blogo tame nebemato profesionalų Vyriausybė? Ar Ministras Pirmininkas pagaliau įsiklausė į tai, ką sako profesionalai – gydytojai ir medicinos profesūra?
Nieko panašaus. Skvernelis paprasčiausiai išsigando, kad patyrę Verygos patyčias ir reikalingų vaistų netekę žmonės neišrinks Skvernelio Prezidentu.
Tada kitas klausimas – ar neprotingas bailys gali būti Lietuvos Prezidentu?
Palieku šį klausimą spręsti kiekvienam esamam ir būsimam ligoniui. Juolab, kad po Skvernelio pasisakymo už galimybę primokėti perkant norimą, o svarbiausia, gydytojo paskirtą vaistą – kyla daug naujų klausimų.
Pirmasis klausimas – kaip dabar jaustis ir ką daryti ministrui Verygai? Ar ministras, kuris iki šiol be jokių apeliacijų tvirtino, kad visi iki vieno generiniai vaistai yra tokie pat geri, kaip ir originalūs nauji vaistai, taip pat pakeitė nuomonę? Ar vis dėlto čia tėra tik suktas valstiečių kompromisas žmonėms subalamūtinti, kurio bus atsisakyta iškart po Prezidento rinkimų?
Padorus ministras, jei jis būtų tikras, o ne menamas profesionalas po tokio konfūzo tiesiog įteiktų atsistatydinimo raštą.
Antra, sveikatos viceministrė Kristina Garuolienė grasino dėl vaistų kompensavimo ją kritikavusiam profesoriui Juliui Kalibatui, kad už agitaciją prieš generinius vaistus jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, o taip mąstančius gydytojus reikėtų siųsti kvalifikacijos kelti.
Kam dabar, kai Skvernelio nuostata apsisuko 180 laipsnių kampu, grės baudžiakas? O gal ponia Garuolienė drauge su Veryga jau išvyko kelti savo kvalifikacijos?
Trečia, o tai itin svarbu, iš to, ką pasakė premjeras, aiškėja, kad gydytojus valdžia dar sykį žada padaryti kraštiniais. Gydytojai ir toliau bus verčiami išrašinėti pacientui pigiausią vaistą. Tai gydytojas turės daryti net ir iš anksto žinodamas, kad tas vaistas ligoniui netinka.
Žmogus iš pradžių turės gydytis veryginiu šlamštu, ir tik pasijutęs nuo tokio vaisto blogai, galės vėl kreiptis į gydytoją ir prašyti kito vaisto. Taip atsitikus gydytojas turės pildyti šūsnį popierių, nors jau ir dabar mūsų gydytojai popierių pildo per daug.
Kam ta papildoma nesąmonė?
Vienintelis paaiškinimas – taip gydytojai turės vargti tik todėl, kad kerštingas žmogelis iš ministro krėslo nekristų nosimi į balą.
Bet čia juk net ir Karbauskio karvei jau turėtų būti aišku, kad tai gresia dvigubu gydytojo apkrovimu. Du skirtingų vaistų išrašymai dėl to paties negalavimo – tai juk du vizitai pas tą patį gydytoją dėl to paties!
Kodėl mokesčių mokėtojų pinigai, skirti sveikatai, turi būti taip neracionaliai naudojami? Kodėl dėl tolesnio buko valdžios užsispyrimo turi dar ilgėti eilės poliklinikose? Kodėl valdžia vėl tyčiojasi iš gydytojų – negi gydytojas nežino geriausiai, koks vaistas pacientui tinka geriau? Ir kokia prasmė gydytojams pildyti dar vieną popierių – veryglapį?
Negana to, valdžia ligonį paverčia bandomuoju triušiu – jis nori nenori privalės pradžiai vartoti galimai netinkamą vaistą, ir tik pasijutęs blogai, turės teisę kreiptis į gydytoją dėl kito vaisto.
Bet tai iš esmės yra daktaro Mengelės praktika nacių mirties stovyklose. Premjerui ir jo ministeriui tenka priminti, kad tokie medicininiai bandymai su gyvais žmonėmis yra uždrausti.
Einant tokiu keliu, kurį siūlo premjeras, prieisim prie to, kad chirurgai, taupydami pinigus turėtų pradėti operaciją be narkozės. Pacientui pasijutus blogai, iš pradžių būtų galima duoti įkalti stiklinę spirito, ir tik žmogeliui toliau staugiant iš skausmo, chirurgai turėtų teisę kviestis anesteziologą.
Tikrai sutaupytume, ir užsilenktų taip pat turbūt ne visi, nes lietuviai juk ir taip gajūs – tiek kvailų politikų pergyveno.
Regis, kandidatui į valstybės vadovus Skverneliui tokie elementarūs klausimai vis dar tebėra neįkandami. Kaip Skvernelis galėtų atrasti dar vieną Ameriką kompensuojamųjų vaistų pasaulyje?
Premjeras dėl to pirmiausia turėtų kalbėtis su profesionalais, o ne su Veryga ar Širinskiene. Todėl, kad vaistų kompensavimo tvarka nėra vien farmakologinis ar ekonominis klausimas. Juo labiau tai nėra keršto klausimas didžiosioms pasaulio farmacijos kompanijoms, kurios Verygą, regis, pasiuntė labai toli.
Tiesą sakant, ir premjeras su Veryga turėtų padaryti tą patį.
Tai neabejotinai jam pridėtų balsų Prezidento rinkimuose.
Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės