00:00

Error loading media:

File could not be played

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Euranet Plus

Atsisiųsti

Įvertino Prancūzijos prezidento pasiūlymą dėl branduolinio skėčio: teoriškai įmanoma

2025-03-31, Pirmadienis 14:30

Augustė Lyberytė

Europos valstybėms stiprinant savo karinius pajėgumus ir siekiant atgrasyti potencialų priešą iš Rytų, valstybės nevengia diskutuoti ir apie branduolinio arsenalo pajėgumus. Kaimyninė Lenkija apie tai kalba jau kurį laiką – Varšuvos lyderiai yra paraginę Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) dislokuoti branduolinį ginklą šalies teritorijoje ir taip prisidėti prie efektyvaus Rusijos atgrasymo. Apie branduolinio arsenalo plėtrą prieš keletą savaičių užsiminė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – pasak jo, vadinamasis branduolinis skėtis galėtų dengti ne tik Prancūziją, bet ir Europos sąjungininkus.

Lietuvoje ši idėja buvo sutikta palankiai, bet atsargiai. Prezidentas Gitanas Nausėda tikino pareiškęs E. Macronui, jog Lietuva norėtų atsidurti po Prancūzijos branduoliniu skėčiu. Būta ir labiau rezervuotų vertinimų, raginant pirmiausiai tiksliai išsiaiškinti ir įvertinti Paryžiaus iniciatyvos detales.

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas – E. Macrono idėjos rėmėjas. Anot jo, Vilniui, kaip ir kitoms Europos sostinėms, būtų pravartu turėti papildomą branduolinį skėtį.

„Atsiminkime, mes esame po NATO branduoliniu skėčiu ir tai yra stiprus atgrasymo elementas. Tai yra stipriausias atgrasymo elementas. Jeigu prancūzai ateina su savo kažkokiu tai skėčiu – pažiūrėkime, kokia yra to kaina, ką reikia duoti už tai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ teigė G. Jeglinskas.

„Mes galime palįsti po Prancūzijos branduoliniu skėčiu tik tada, jeigu Prancūzija sakytų, kad Vilnius ir Lietuva krenta po tais interesais, kuriuos mes turime ginti su šiuo branduolinio atgrasymo elementu“, – kalbėjo Seimo narys.

Tiesa, jis antrina kitiems šalies politikams, sakydamas, jog būtina aptarti visas tokio potencialaus sprendimo detales – branduolinio ginklo panaudojimo, išlaikymo klausimus ir pan. Kita vertus, pažymėjo jis, pati E. Macrono iniciatyva jau yra pozityvi vien tuo, jog privertė sąjungininkus imtis netradicinių sprendimų ir idėjų.

„Tai priverčia visus mus mąstyti šiek tiek iš už dėžutės ribų“, – tikino G. Jeglinskas.

Tuo metu ginkluotės ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis mano, jog Senasis žemynas galėtų imtis ir dar drąsesnių – jis užsimena apie Europos branduolines pajėgas.

„Vienintelis tikrasis atgrasymas yra branduolinis atgrasymas. Arba kitas, kuris yra panašus į branduolinį atgrasinimą. Ar įmanoma įgyvendinti [E. Macrono idėją]? Manau, teoriškai įmanoma. Branduolinio ginklo išlaikymas kainuoja brangiai ir, jeigu mes visi prisidedame prie branduolinio ginklo išlaikymo ir sukuriame – čia mano fantazija – Europos branduolines pajėgas, kur mes skiriame savo karius, Prancūzija savo, Vokietija savo ir taip toliau – tada be jokios abejonės, kad įmanoma“, – kalbėjo pašnekovas.

„Tai viskas sueina į fantazijos stoką arba jos turėjimą, nes valstybė didi negimsta – valstybė didi tampa“, – diskusiją apibendrino D. Antanaitis.

EPA-ELTA nuotr.

Tekstas yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/