Vos tik Donaldas Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus, prekybiniai santykiai tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos ėmė kaisti. Jo administracija spaudžia Europą mažinti prekybos deficitą, o Briuselis planuoja atsakyti savais tarifais – tai gali tapti didžiausiu transatlantiniu prekybos konfliktu per pastaruosius dešimtmečius. Nors abiejose Atlanto pusėse skamba griežti pareiškimai, ekonomistai perspėja – prekybos karas gali pakenkti ne tik JAV ir Europos Sąjungai, bet ir pasaulinei ekonomikai, mat D. Trumpas muitus žada įvedinėti daugybei šalių.
Europos Komisija siekė kompromiso – kalbėta apie automobilių tarifų mažinimą ar didesnius amerikietiškų prekių pirkimus, bet, panašu, kad susiderėti nebepavyks. D. Trumpas pažadėjo balandžio 2-ąją pristatyti didžiulį muitų planą, kurį pavadino „Išsivadavimo diena“. Nors šis prekybos konfliktas gali turėti rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pažymi, kad muitų politika gali turėti ir netikėtų, trumpalaikių teigiamų pasekmių tam tikroms Europos Sąjungos valstybėms.
Muitų efektas Europos ekonomikai
Pasak A. Izgorodino, muitų tarifų poveikis priklauso nuo jų dydžio. „10 proc. muitų tarifai iš esmės niekaip nepakeistų euro zonos ekonomikos ciklo ir būtų naudingi toms Europos Sąjungos valstybėms, kurios pasižymi mažesniais darbo kaštais, pavyzdžiui, Lietuvai ar Lenkijai. Tai paskatintų Vokietijos gamintojus dalį gamybos perkelti pas mus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė ekonomistas. Tačiau, jei tarifai pasiektų 25 proc., tai jau reikštų rimtą smūgį ekonomikai: „Euro zonos ekonomika netektų maždaug vieno procentinio punkto augimo, o tai galėtų lemti stagnaciją.“
A. Izgorodinas pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio muitų politika netgi suteikė laikiną postūmį Europos ekonomikai. „Išankstiniai rodikliai jau keletą mėnesių rodė ryškų euro zonos, ypač Vokietijos, ekonomikos atsigavimą. Tai buvo susiję su tuo, kad JAV įmonės, laukdamos didesnių tarifų, importavo didesniais kiekiais avansų prekes iš Europos, Kinijos, Kanados ir Meksikos“, – aiškina ekspertas, tačiau jis perspėja, kad šis efektas jau baigėsi ir dabar prasideda neigiama tarifų realybė.
Prekybos karų poveikis JAV ekonomikai
Pasak ekonomisto, JAV šįkart gali prarasti daugiau nei ankstesniame prekybos kare su Kinija. „Amerikos rinkos jau kurį laiką stipriai krenta. Investuotojai, kurie anksčiau labai teigiamai vertino JAV ekonomiką, dabar jau to nebemato ir savo pinigus perkelia kitur. Pagrindinė priežastis – prekybos karai ir tarifai“, – aiškina A. Izgorodinas.
Jis taip pat pastebi, kad pirmosios Trumpo kadencijos metu prekybos karas buvo nukreiptas tik prieš Kiniją, tačiau dabar situacija kitokia. „Šiuo atveju JAV kariauja iš karto su praktiškai visu pasauliu, o tarp analitikų vyrauja nuomonė, kad tai yra blogai Amerikos ekonomikai“, – pabrėžia jis.
Paklaustas, ar Trumpas pakeis savo politiką, A. Izgorodinas nurodė, kad tarifų politika gali pasikeisti rudenį. „Šiuo metu išankstiniai indikatoriai Amerikoje krenta kaip akmuo. Jei JAV ekonomikos ciklas dar labiau sulėtės ir išaugs nedarbo lygis, Trumpas bus priverstas koreguoti tarifų politiką. Tačiau tai neįvyks dabar – reikės dar kelių mėnesių, kad situacija taptų aiškesnė. Tikėtina, kad tarifai bus panaikinti rudenį, nes 2026 metų lapkritį vyks vidurio kadencijos rinkimai, o administracija norės atgaivinti ekonomiką“, – prognozuoja ekspertas.
Europos Sąjungos atsakas ir tarptautinė reakcija
Ar Europos Sąjunga imsis atsakomųjų priemonių? Pasak A. Izgorodino, tikėtina, kad Briuselis atsakys savo muitais. „Be abejo, Europos Sąjunga įves tam tikrus atsakomuosius muitus, tačiau, mano supratimu, tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Valstijos bus suinteresuotos susitarti ir nustatyti naujas prekybos taisykles“, – svarsto ekonomistas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad ne tik Europa reaguoja į JAV tarifų politiką. „Atsakomųjų veiksmų imasi ne tik Bendrija – Kanada ir kitos valstybės taip pat atsako į Trumpo politiką. Tai normali reakcija, tačiau reikia tikėtis, kad galiausiai JAV administracija bus linkusi derėtis ir susitarti su prekybos partneriais, o ne tęsti dabartinę politiką, kuri nėra naudinga visiems“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė ekonomistas A. Izgorodinas.
EPA-ELTA nuotr.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
2025 m. balandžio 02 d.
2025 m. balandžio 01 d.
2025 m. balandžio 05 d.
2024 m. gruodžio 18 d.
2024 m. gruodžio 02 d.
Komentarai
Bendravimo taisyklės