Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Klausykitės

Atsisiųsti

Ar Europos Sąjungai pavyks pažaboti technologijų gigantų monopolį?

2023-09-28, Ketvirtadienis 07:07

Lukas Oželis

Europos Komisija pirmą kartą pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuris buvo priimtas dar prieš metus, o pradėtas taikyti gegužės mėnesį, paskelbė šešis prieigos valdytojus (angl. gatekeepers): „Alphabet“, „Amazon", „Apple“, „ByteDance“, „Meta“ ir „Microsoft“. Iš viso paskirtos 22 pagrindinės platformos paslaugos, kurias teikia vadinamieji „gatekeeperiai“, tačiau šis sąrašas gali plėstis. Šios kompanijos turi atitikti du kriterijus: įmonės turi turėti ne mažiau kaip 45 mln. aktyvių mėnesio vartotojų ir 100 tūkst. metinių verslo vartotojų Europos Sąjungoje; taip pat šių įmonių apyvarta pastaruosius trejus metus turi būti ne mažesnė nei 7,5 mlrd. eurų.

Išskirtos kompanijos privalo per pusę metų, t. y., iki kovo mėnesio, atitikti reikalavimų ir draudimų sąrašą. Komisija stebės, ar šie įsipareigojimai veiksmingai įgyvendinami ir kaip jų laikomasi. Jei prieigos valdytojai nesilaikys nustatytų įpareigojimų, Europos Komisija gali skirti iki 10 proc. visos pasaulinės įmonės apyvartos siekiančias baudas, o jei pažeidimas padaromas pakartotinai – iki 20 proc.

Šiuo aktu siekiama pažaboti technologijos gigantų monopolį skaitmeninėje rinkoje. Įstatymas didžiausioms platformoms nustato taisykles, kuriomis siekiama stabdyti žalingas praktikas, suteikiančias gatekeeperiams pranašumą konkurentų atžvilgiu. „Amazon“, „Google“ ir kitos didžiosios kompanijos negalės savo platformose iškelti savo produktus aukščiau kitų. Taip pat prieigos valdytojai be aiškaus sutikimo negalės sekti ir rinkti duomenų apie vartotojo veiklą internete, kad vėliau jam galėtų įsiūlyti tikslinės reklamos. „Gatekeeperiai" privalės leisti savo verslo klientams susipažinti su duomenimis, kuriuos jie sukuria naudodamiesi prieigos valdytojo platforma.

Tikimasi, jog skaitmeninių rinkų akto reguliavimas leis užtikrinti, kad visos įmonės, veikiančios skaitmeninėje erdvėje, nepriklausomai nuo jų dydžio, turėtų vienodas konkurencines sąlygas. Taisyklės, anot Europos Komisijos, paskatins inovacijas, augimą ir konkurenciją bei padės mažoms ar naujoms įmonėms konkuruoti su didesnėmis. Inovacijų kūrėjai ir technologijų startuoliai turės naujų galimybių konkuruoti ir diegti inovacijas interneto platformų aplinkoje, neprivalėdami laikytis nesąžiningų sąlygų, ribojančių jų plėtrą.

Tiesa, nesutariama, ar iš tikrųjų skaitmeninių rinkų aktas turės teigiamą poveikį vartotojams, konkurencijai ir inovacijoms. Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ teigė, jog reguliavimas padidins kainas bei sukels nepatogumų vartotojams. „Vartotojams automatiškai padidės kaina, nes po kiekvienos reguliacijos suprastėja paslaugos. Aišku, automatiškai vartotojas sugaiš daugiau laiko, nes reikės daugiau visko aiškintis žiūrėti“, –neigiamą akto poveikį vartotojams pabrėžė V. Dirma.

Be to, jo teigimu, Skaitmeninių rinkų aktas gali atbaidyti nuo investicijų, o ne jas paskatinti: „Tyrimai rodo, kad inovacijos Europos Sąjungoje kainuos maždaug 20 proc. daugiau. Investuotojai, kurie norėtų ateiti į Europos Sąjungos rinką, gali rinktis kitas šalis.“

„Infobalt“ direktoriaus pavaduotojo nuomone, naujieji reguliavimai iškreips konkurencijos sąlygas, o teiginys, esą dabartinėmis sąlygomis sunku atsirasti naujiems žaidėjams, yra nepagrįstas. Su tokiu V. Dirmos vertinimu nesutiko Konkurencijos tarybos Konkurencijos grupės vadovas Pavel Jacunskij.

„Šitose rinkose labai stiprus yra tinklo efektas ir labai didelio masto ekonomija. Sukūrus kažkokį produktą, prijungti daugiau vartotojų prie to produkto praktiškai nieko nekainuoja ir kompanija gali tai padaryti be papildomų sąnaudų. O jei atsiranda naujas žaidėjas, kuris nori įeiti į rinką ir pasiūlyti savo paslaugas, jam iš pradžių reikia labai daug investuoti, nes jis neturi vartotojų, o ją įgyti labai sunku dėl tinklo efekto. Tinklo efektas reiškia, kad kuo daugiau vartotojų turi tam tikra paslaugą, tuo ji atrodo patrauklesnė. Įsivaizduokime naujai atsiradusį socialinį tinklą, kuriame yra 100 vartotojų. Ar kitiems vartotojams toks tinklas gali būti patrauklus? Įgyti vartotojų bazę nėra neįmanoma, bet tai be galo sudėtinga ir reikalauja labai didelių išteklių, o jau įsitvirtinusiems žaidėjam tą daryti yra labai lengva“, – aiškino Konkurencijos tarybos atstovas.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą