Ką ES reiškia Donaldo Trumpo ekonomikos planas?
Donaldo Trumpo šūkis „Pirmiausia Amerika" galioja ne tik saugumo politikai, bet ir ekonomikai. Išrinktasis JAV prezidentas žada pratęsti ir sugriežtinti jau tendencija tapusią protekcionizmo ir reindustrilizacijos politiką. Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas žadėjo, jog įves 60 proc. muitus prekėms iš Kinijos, o kitų šalių, tarp jų – ir ES valstybių, importuojamoms prekėms gali būti taikomi tarifai iki nuo 10 iki 20 proc.
Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?" „Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pabrėžė, kad kol kas nėra aišku, ar D. Trumpas iš tiesų yra pasiryžęs įvesti muitus. Jo manymu, tokie rinkimų pažadai gali būti tiesiog derybinė pozicija. Pašnekovo teigimu, grasinimas tarifais istoriškai buvo naudojamas siekiant rasti susitarimą su valstybėmis.
Padidinti muitai į Ameriką eksportuojamoms ES prekėms, be abejo, būtų prastos žinios Europai, nes JAV yra pagrindinė jos prekybos partnerė. Vokietijos centrinio banko skaičiavimais, muitų konfliktas tarp JAV ir ES bendrąjį vidus produktą galėtų sumažinti 1 procentu. Vis dėlto V. Šimkus akcentavo, kad poveikis nebūtinai galėtų būti vienareikšmiškai neigiamas. Ekonomistas aiškino, kad dėl D. Trumpo ekonomikos politikos doleris brangtų, euras pigtų, todėl išaugtų Europos konkurencingumas. Jeigu euras nuvertėtų 10 proc., t. y. lygiai tiek pat, kiek būtų keliami tarifai, Europos įmonės padidintų muitų poveikio nepajustų. V. Šimkus akcentavo, kad Kinijai pritaikius 60 proc. tarifus, D. Trumpas Europos prekes JAV rinkoje padarytų konkurencingesnes nei Kinijos.
Anot ekonomisto, JAV tarifai Kinijos prekėms turės įtakos ir ES prekybos santykiams su Azijos valstybe. „Jei Kinijai taikomi didesni muitai, tada ji tampa konkurencingesne kitose rinkose nei JAV. Tai irgi paskatintų kitų rinkų atsaką, pavyzdžiui, Europos Sąjungos. Protekcionizmo gali būti daugiau, jeigu jie matytų, kad konkurencija iš Kinijos aštrėja. Tą mes jau matėme ir su elektromobiliais, kažkiek – ir kitose srityse. ES pradeda taikyti prekybos apsaugos priemones ten, kur mato kažkokią nesąžiningą konkurenciją", – kalbėjo „Swedbank" vyresnysis ekonomistas.
V. Šimkus mato galimybę, jog D. Trumpo ekonominė politika gali paskatinti tolesnį finansinės sistemos aižėjimą ir tarptautinių prekybos karų eskalavimą. Pašnekovas akcentavo, kad posūkis protekcionizmo link buvo matomas dar pirmosios D. Trumpo kadencijos metu ir buvo pratęstas jį pakeitusio Joe Bideno. Tiesa, ekonomistas pridūrė, kad Kinijos atžvilgiu J. Bidenas išlaikė griežtą poziciją, o Europos Sąjungai buvo švelnesnis. Be to, ES ir Kinijos prekybiniai santykiai išlieka įtempti. Taigi V. Šimkus prognozavo, kad artimiausiu metu prekybinių įtampų bus tik daugiau.
Ekonomistą neramina scenarijus, kuriame išrinktojo JAV prezidento protekcionistinė politika neapsiribotų keliamais muitais prekėms, tačiau apimtų kapitalo kontrolės priemones, taip siekiant sumažinti dolerio vertę. Tokie veiksmai, pasak V. Šimkaus, pradėtų ardyti visą dabartinę finansų sistemos struktūrą.
Tiesa, ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir pasauliui judant protekcionizmo link, kai kurios Europos įmonės išliktų nepakeičiamos ir jų prekių paklausa neišblėstų: „Europos pramonė yra pakankamai unikalioj pozicijoj ta prasme, kad ji gamina ne tik galutinio vartojimo prekes, bet ir turi labai didelį konkurencinį pranašumą visokiuose industriniuose įrenginiuose, kurie yra po to naudojami kitų gaminių gamyboje. Pavyzdžiui, aukšto lygio puslaidininkių gamyba nelabai įmanoma be europietiškos kompanijos ASML arba dujotiekių turbinos nelabai įmanomos be „Siemens". Turim vaistų pramonę, kurios didžiausi vartotojai yra JAV. Tai yra tokių unikalių konkurencinių pranašumų Europos, kur nelabai yra kuo juos pakeisti. Galima pakeisti turbūt nebent kiniška arba japoniška produkcija. Aštrėjant toms konkurenciniams kovoms, bent jau dalis Europos pramonės išliks konkurencinga ir kritiškai svarbi tos pačios JAV pramonės plėtrai."
Bendrai visai ES V. Šimkus turi paprastą patarimą – daugiau investuoti ir vartoti savo pagamintas prekes. Ekonomistas akcentavo, kad tai leistų sumažinti priklausomybę nuo eksporto, todėl ES taptų atsparesnė įtampoms pasaulinėje prekyboje.
EPA-ELTA nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės