Buvusio Italijos premjero ir Europos Centrinio Banko pirmininko Mario Draghi Europos Parlamente pristatytame raporte apie Europos konkurencingumą kalbama ir apie gynybos pramonę bei bendrą ES gynybos politiką. Raporte išvardytus iššūkius Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ aptarė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis.
M. Draghi raporte pabrėžiama, kad viena iš Europos gynybos pramonės problemų yra mažos investicijos. V. Jurgutis tai aiškina gynybos pramonės išskyrimu iš kitų sričių. Pašnekovo teigimu, reguliavimas sukuria nepalankias sąlygas investuoti į gynybos pramonę, nes šiam sektoriui nepagrįstai priskiriamas didesnis rizikingumas ar prasta reputacija. Toks reguliavimas, pasak V. Jurgučio, atsirado po Šaltojo karo, kai buvo ruošiamasi ilgam taikos periodui Europoje, tačiau situacija, kaip žinoma, pasikeitė.
Kita priežastis yra aiškios strategijos nebuvimas – tiek kalbant apie atskiras valstybes, tiek bendrai apie ES. V. Jurgutis pripažįsta, kad gynybos politika yra labiau valstybių narių reikalas, tačiau ES galėtų nubrėžti bendras gaires. Jis pabrėžia, kad neegzistuojant ilgametei strategijai, investuotojai nesijaučia užtikrintai, kadangi neaišku, kaip keisis politiniai sprendimai, kokios ginkluotės valstybėms reikės po kelerių metų.
Kalbant apie investavimą į gynybos sektorių ne tik iš privačių lėšų, V. Jurgutis pabrėžia, kad iki šiol ES, skirstydama lėšas įvairiems projektams, iš sąrašo visada išbraukdavo gynybos pramonės įmones, o tai apsunkina galimybes kurti inovacijos gynybos srityje, kur, pasak M. Draghi, Europa atsilieka nuo savo konkurentų.
Dar viena problema, kurią įvardija M. Draghi, yra gynybos pramonės fragmentacija. Pavyzdžiui, Europoje šiuo metu yra gaminamos penkių skirtingų rūšių haubicos, kai JAV tuo tarpu gamina tik vieno tipo haubicas. Pasak V. Jurgučio, integracijai būtina bendra Europos gynybos strategija, kuri vestų prie aiškesnių, vieningesnių standartų. Pašnekovo teigimu, standartizavimas būtų palankus tiek mažoms, tiek didelėms įmonėms, nes jos žinotų, kokios amunicijos ar įrangos reikia valstybėms narėms. Dabar turime situacija, kai kaimyninės valstybės turi skirtingų parametrų ir sertifikatų produktus.
V. Jurgučio teigimu, verslas sugebės prisitaikyti, jei ginkluotės standartizavimas reikš, kad dalį tam tikros ginkluotės gamybos reikės nutraukti. Svarbiausias lūkestis iš verslo, pasak V. Jurgučio, yra aiškumas, ko ir kiek reikės pagaminti. Pašnekovas nemato problemos, jei tą pačią ginkluotę gamintų kelios skirtingos įmonės.
V. Jurgučio manymu, progresą šioje srityje stabdo tai, jog Europos valstybės pasižymi protekcionistiniu požiūriu į savo gynybos pramonės gigantus, todėl būtina sukurti bendras taisykles ES lygmeniu.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Komentarai
Bendravimo taisyklės