Kaip vyksta eurokomisarų klausymai Europos Parlamente?
Šią savaitę Europos Parlamente prasideda būsimų eurokomisarų klausymai atitinkamuose komitetuose. Į europarlamentarų klausimus atsakinės ir Lietuvos kandidatas į eurokomisarus Andrius Kubilius, kuris turėtų būti atsakingas už gynybos ir kosmoso sritis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Gediminas Vitkus Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ aiškino, jog tai yra tik vienas iš Komisijos paskyrimo etapų, o klausymus reikėtų interpretuoti kaip tam tikrą parlamentinę kontrolę. Politologas teigė, jog Europos Komisija yra vykdomosios valdžios atitikmuo, o Europos Parlamentas turi turėti teisę kontroliuoti vykdomąją valdžią.
Profesorius pabrėžė, jog per klausymus stebima, ar valstybės narės nominuotas Komisijos narys atitinka bendrus reikalavimus, kaip antai, kompetencija, atsidavimas Europos interesams. Klausymai vyksta dviem etapais. Pirmiausia kandidatas į europarlamentarų klausimus atsako raštu, o vėliau vyksta gyvas posėdis, kurio metu europarlamentarai uždavinėja klausimus. Po klausymų atitinkamas EP komitetas pateikia savo išvadą ir vėliau visas Parlamentas balsuoja dėl visos EK sudėties.
Profesorius akcentavo, kad nuo 2004 m., kai Parlamentas įgavo šią galią, dar nėra buvę atvejo, kai visi kandidatai praeitų klausymų procedūrą. Tiesa, atmestų kandidatų skaičius būna nedidelis, pavyzdžiui, vienas arba du. Tokiu atveju valstybės narės yra priverstos ieškoti kito kandidato.
Politologas, remdamasis užsienio žiniasklaidos informacija, paminėjo, kad šį kartą atmesti gali būti netgi 5 kandidatai: Vengrijos kandidatas Oliver Varhelyi, Slovėnijos kandidatė Marta Kos, Belgijos kandidatė Hadja Lahbib, Bulgarijos kandidatė Ekaterina Zaharieva bei Maltos kandidatas Glenn Micallef.
Tuo tarpu A. Kubiliaus patirtis ir kompetencija, pasak G. Vitkaus, neturėtų kelti klausimų europarlamentarams. Profesoriaus manymu, su didesniais sunkumais buvęs Lietuvos premjeras susidurs jau užimdamas eurokomisaro poziciją. Politologas prognozavo, jog kritiškų klausimų A. Kubilius gali sulaukti iš kraštutinės dešinės ir kairės politikų, tačiau tai neturėtų iš esmės keisti bendros komitetų pozicijos. Profesorius pridūrė, jog Lietuva iki šiol neturėjo atvejo, kai mūsų kandidatas į Europos Komisiją būtų atmestas.
A. Kubiliaus klausymams yra priskirti Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetai.
BNS nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės