Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kodėl ES atsilieka inovacijų srityje?

2024-09-12, Ketvirtadienis 07:07

Lukas Oželis

Buvęs Italijos premjeras Mario Draghi įspėja, kad Europos Sąjungai būtini radikalūs pokyčiai, norint ateityje tikėtis tvaraus ekonomikos augimo. Ilgai lauktame raporte apie ES konkurencingumą M. Draghi teigia, kad Europos ekonomikos augimas iki šiol rėmėsi dviem faktoriais: augančia populiacija bei kylančiu produktyvumu, tačiau abu šie ekonomikos varikliai lėtėja. Raporte teigiama, kad nuo 2040 m. ES darbo jėga kasmet sumažės beveik 2 milijonais darbuotojų, todėl Europos ekonomikos augimas privalo remtis stipriai augančiu produktyvumu. Jį didinti turėtų ekonomikos skaitmenizacija bei inovacijos, tačiau šiose srityse ES kol kas atsilieka nuo JAV ir Kinijos.

Apie Europos Sąjungos problemas kuriant inovacijas Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą" kalbėjo „Consumer choice center" Skaitmeninės ir inovacijų politikos vadovė Eglė Markevičiūtė.

Ji akcentavo, kad Europai trūksta vadinamųjų inovacijų klasterių, kuriuose susitelkia ir kartu dirba mokslo institucijos, įmonės, investuotojai. Geriausiai žinomas tokio klasterio pavyzdys yra Silicio slėnis, tačiau jį atkartoti europiniu lygmeniu, pasak E. Markevičiūtės, būtų labai sunku. Pašnekovės nuomone, Europa tikrai turi didelį talentų kiekį įvairiose srityse, tačiau smarkiai atsilieka inovacijų komercializacijoje. Kitaip tariant, europiečiai geba kurti inovacijas, tačiau nesugeba jų pagrindu išvystyti verslų.

Kitas veiksnys, stabdantis ES-ą inovacijų srityje, pasak E. Markevičiūtės, yra kultūriniai skirtumai, o konkrečiai – darbo etika. „Turbūt niekas nenorėtų dirbti kaip kinai nuo 9 ryto iki 9 vakaro, 6 dienas per savaitę arba turėti tik 5 dienas atostogų, kaip kai kurie amerikiečiai. M. Draghi nori didelio ekonominio augimo išlaikant tas pačias socialines sąlygas ir garantijas, tačiau nežinau, ar tai įmanoma suderinti", – kalbėjo E. Markevičiūtė.

M. Draghi pabrėžia, kad Europa turi problemą ne tik kuriant inovacijas, tačiau ir išlaikant startuolius Europoje. Raporte akcentuojama, kad net trečdalis vadinamųjų vienaragių nusprendė persikelti už Atlanto, nes Amerikoje yra geresnės sąlygos plėstis. E. Markevičiūtė pritaria, jog ES turėtų kaip įmanoma gerinti mokestinę ir reguliacinę aplinką, kad įmonės liktų Europoje ir čia kurtų darbo vietas, pridėtinę vertę, tačiau ji taip pat akcentavo, kad JAV turi daug geresnę prieigą prie kapitalo, vieningesnę rinką, todėl tam tikrais aspektais Europai yra labai sunku konkuruoti su Amerika.

Pašnekovės manymu, Europa savo dėmesį turėtų sukoncentruoti į besivystančias įmones. „Mes turėtume žiūrėti į įmones, kurios yra tarp startuolių ir vienaragių, kurios yra labai sparčiai augančios ir kurioms būtent ir yra skaudžiausios visos tos reguliacinės fragmentacijos. M. Draghi labai daug šneka apie bendrosios vidaus rinkos integracijos klausimus, apie priemones, kurios galėtų būti pasitelktos tam, kad toms augančioms įmonėms, inovatoriams galėtų būti lengviau augti Europos viduje", – teigė E. Markevičiūtė.

Nors Europa dirbtinio intelekto lenktynėse yra besivejančios vaidmenyje, palyginti su JAV ar Kinija, M. Draghi raporte akcentuojama, kad ES įmones gali turėti reikšmingą vietą dirbtinio intelekto rinkoje. E. Markevičiūtė teigia, kad pagrindinis dėmesys raporte skiriamas vertikaliai dirbtinio intelekto integracijai Europos pramonėje. Pramonė čia suvokiama labai plačiai – nuo pažangiosios gamybos iki telekomunikacijų ar farmacijos. Būtent čia matomas didžiausias potencialas dirbtinio intelekto startuoliams plėstis ir pritraukti investicijų. E. Markevičiūtės teigimu, labai svarbus bus bendradarbiavimas tarp DI tyrėjų ir įmonių, siekiant išryškinti problemas ir kurti DI.

Bendradarbiavimą ir kartu progresą šioje srityje galėtų paskatinti DI smėlio dėžių kooperacija. Tiesa, M. Draghi idėja E. Markevičiūtei kelia klausimų, kadangi smėlio dėžės kol kas veikia kaip konsultacinės įmonės, kurios stengiasi paaiškinti, kaip veikia dirbtinio intelekto aktas ir visi su juo susiję dokumentai. Toks tinklas tikrai padėtų harmonizuoti reguliacinę tvarką ES lygmeniu, tačiau kol kas E. Markevčiūtė abejoja, ar šitą idėją galima įgyvendinti praktiškai.

Dar viena sena, įmonių augimą stabdanti problema yra prasta prieiga prie kapitalo. E. Markevičiūtė teigia, kad šią problemą spręstų Kapitalo rinkų sąjunga. Be to, galima būtų suteikti daugiau teisių pensijų fondams ir draudimo bendrovėms, kad jos galėtų investuoti turimus pinigus į Europos rinką.

Tiesa, vien privataus sektoriaus investicijų nepakaks. Buvęs Italijos premjeras skaičiuoja, kad ES prireiks 800 mlrd. investicijų kasmet. Šis skaičius E. Markevičiūtę verčia abejoti, kokia dalis M. Draghi pasiūlymų bus praktiškai įgyvendinti. Pašnekovė pabrėžė, jog šalys, kurios laikosi griežtos fiskalinės politikos, jau išsakė priekaištų M. Draghi raportui. Be to, E. Markevičiūtė taip pat akcentavo, kad nemaža dalis M. Draghi pasiūlymų yra seniai žinomi ir buvo aptarinėjami tiek politikų, tiek verslo bendruomenės. Sunkus ES politinis procesas yra priežastis, kodėl dalis idėjų taip ir netapo realybe.

Nepaisant to, E. Markevičiūtė teigia, jog ES kryptis didesnės integracijos ir bendrų projektų link yra neišvengiama. Tai atsispindi tiek M. Draghi raporte, tiek Ursulos von der Leyen politikos gairėse. Todėl E. Markevičiūtė įspėja, kad Lietuvos verslas turi pradėti ruoštis, nes jam reikės įrodyti, jog jis vertas dalyvauti bendruose projektuose. E. Markevičiūtė pabrėžia, kad laukia reguliavimo pokyčiai, todėl tiek privatus, tiek viešasis sektorius privalo atidžiai stebėti procesą ir dalyvauti sprendimų priėmime.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą