Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kokią Kinijos reakciją išprovokuos padidinti muitai elektromobiliams?

2024-10-10, Ketvirtadienis 07:07

Lukas Oželis

Europos Sąjungos šalys atvėrė kelią papildomiems iki 35,3 proc. muitams iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams. Europos Komisija apie papildomus tarifus paskelbė po tyrimo, patvirtinusio įtarimus, kad Pekinas subsidijuoja vietos elektromobilių gamintojus ir taip iškreipia rinką Europos Sąjungoje. Sprendimas dėl muitų įvedimo toli gražu nebuvo vienbalsis. „Reuters", remdamiesi savo šaltiniais, teigia, kad balsavimo metu susilaikė net 12 valstybių, o prieš balsavo 5 valstybės, tarp kurių ir ryškiausia šio sprendimo oponentė Vokietija.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius išsiskyrusius šalių požiūrius aiškino tuo, jog dalis Europos valstybių nemažą dalį savo automobilių eksportuoja į Kinija, o tuo tarpu kitoms šalims Kinija nėra tokia svarbi prekybos partnerė šiame sektoriuje. Pasak pramonės atstovo, tokios šalys kaip Vokietija ar Vengrija ne tik eksportuoja nemažą dalį savo produkcijos į Kiniją, bet ir Kinijoje turi savo gamyklas, kur gamina daug komponentų, o kartais ir visus automobilius. Jos taip pat gauna pigesnius komponentus ir baterijas iš Kinijos. Kitos ES šalys, kurios neturi gamyklų Kinijoje, V. Janulevičiaus teigimu, yra suinteresuotos didesniais muitais, nes šių šalių automobilių gamintojai bus labiau konkurencingi.

Pramonės atstovo nuomone, ES sprendimas didinti muitus yra pagrįstas. „Esmė tikriausiai yra paprasta – jeigu žaidžiama pagal rinkos taisykles, viskas yra gerai, bet jeigu tam tikri sektoriai yra subsidijuojami, akivaizdu, kad tai iššaukia reikalavimus iš ES apginti nuo nesąžiningos konkurencijos savo rinką", – kalbėjo V. Janulevičius.

V. Janulevičius nesitiki, kad ES sprendimas išprovokuos griežtą Kinijos reakciją, nes ES yra pagrindinis Kinijos prekybos partneris. Pašnekovas prognozuoja, kad Kinijos retorika sugriežtės, bus grasinama, tačiau rimtesnių veiksmų nebus imtasi. V. Janulevičius pabrėžė, kad prekybos karas tikrai būtų nenaudingas pačiai Kinijai, kuri išgyvena ne patį geriausią ekonominį laikotarpį. Be to, pašnekovas akcentavo, kad jeigu situacija eskaluotųsi ir Kinijai užsidarytų ES rinka, Kinijos gamintojai neturėtų, kur pardavinėti savo gamybos pertekliaus, kadangi JAV yra įvedusi dar didesnius muitus nei ES.

V. Janulevičiaus manymu, Kinijos atsakas gali būti nukreiptas į Pietų Europos šalis, kurios palaikė sprendimą įvesti muitus, bei joms svarbius sektorius, pavyzdžiui, vyno ar brendžio gamybai. Būtent tokio veiksmo ėmėsi Kinija, kuri paskelbė laikinus muitus iš Europos importuojamam brendžiui. Vis dėlto, pramonės atstovo teigimu, jeigu Kinija apsiribotų tik tokia reakcija, tai aiški nugalėtoja būtų Europa, kadangi Pietų šalių automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Citroen" ar „Fiat", turės daug daugiau naudos, nei brendžio gamintojai patirs žalos.

V. Janulevičius taip pat pridūrė, kad Europos automobilių pramonė neturi konkurentų, kalbant apie vidaus degimo variklio technologijos išvystymą, tačiau elektromobilių gamyboje, kuri yra dalinai paprastesnė, Europa atsiliko. Pašnekovo teigimu, Kinija, Pietų Korėjo ir kitos Azijos šalys daug anksčiau investavo į naujas technologijas, susijusias su kaupimo baterijomis. J. Janulevičius pabrėžė, kad Kinijos produkcija kai kuriais atvejais pranašesnė ne tik savo kaina, tačiau ir technologiniais aspektais.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą