Kokią Kinijos reakciją išprovokuos padidinti muitai elektromobiliams?
Europos Sąjungos šalys atvėrė kelią papildomiems iki 35,3 proc. muitams iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams. Europos Komisija apie papildomus tarifus paskelbė po tyrimo, patvirtinusio įtarimus, kad Pekinas subsidijuoja vietos elektromobilių gamintojus ir taip iškreipia rinką Bendrijoje. Sprendimas dėl muitų įvedimo toli gražu nebuvo vienbalsis. Agentūra „Reuters", remdamasi savo šaltiniais, teigia, kad balsavimo metu susilaikė net 12 valstybių, o prieš balsavo 5-ios, tarp jų – ir ryškiausia šio sprendimo oponentė Vokietija.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ išsiskyrusius šalių požiūrius aiškino tuo, jog dalis Europos valstybių nemažai savo automobilių eksportuoja į Kiniją, tuo tarpu kitoms šalims šiame sektoriuje Kinija nėra tokia svarbi prekybos partnerė. Pasak pramonės atstovo, tokios šalys, kaip Vokietija ar Vengrija, ne tik eksportuoja nemažą dalį savo produkcijos į Kiniją, bet ir Kinijoje turi savo gamyklas, kur gamina daug komponentų, o kartais – ir visus automobilius. Jos iš Kinijos taip pat gauna pigesnių komponentų ir baterijų. Kitos ES šalys, kurios neturi gamyklų Kinijoje, V. Janulevičiaus teigimu, yra suinteresuotos didesniais muitais, nes šių šalių automobilių gamintojai bus labiau konkurencingi.
Pramonės atstovo nuomone, ES sprendimas didinti muitus yra pagrįstas: „esmė tikriausiai yra paprasta – jeigu žaidžiama pagal rinkos taisykles, viskas yra gerai. Bet jeigu tam tikri sektoriai yra subsidijuojami, akivaizdu, kad tai verčia ES apginti nuo nesąžiningos konkurencijos savo rinką.“
V. Janulevičius nesitiki, kad ES sprendimas išprovokuos griežtą Kinijos reakciją, nes Bendrija yra pagrindinis jos prekybos partneris. Jis prognozavo, kad Kinijos retorika sugriežtės, bus grasinama, tačiau rimtesnių veiksmų nebus imtasi. V. Janulevičius pabrėžė, kad prekybos karas tikrai būtų nenaudingas pačiai Kinijai, kuri išgyvena ne patį geriausią ekonominį laikotarpį. Be to, pašnekovas akcentavo, kad jeigu situacija eskaluotųsi ir Kinijai užsidarytų ES rinka, kinų gamintojai neturėtų kur pardavinėti savo gamybos pertekliaus, kadangi JAV yra įvedusi dar didesnius muitus nei ES.
V. Janulevičiaus manymu, Kinijos atsakas gali būti nukreiptas į Pietų Europos šalis, kurios palaikė sprendimą įvesti muitus. Atsakas gali būti nukreiptas į joms svarbius sektorius, pavyzdžiui, vyno ar brendžio rinkas. Būtent tokio veiksmo ėmėsi Kinija, kuri paskelbė laikinus muitus iš Europos importuojamam brendžiui. Vis dėlto, pramonės atstovo teigimu, jeigu Kinija apsiribotų tik tokia reakcija, tai aiški nugalėtoja būtų Europa, kadangi Pietų šalių automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Citroen" ar „Fiat", turės daug daugiau naudos, nei brendžio gamintojai patirs žalos.
V. Janulevičius taip pat pridūrė, kad Europos automobilių pramonė neturi konkurentų, kalbant apie vidaus degimo variklio technologijos išvystymą. Tačiau Europa atsiliko elektromobilių gamyboje, kuri yra iš dalies paprastesnė. Kinija, Pietų Korėjo ir kitos Azijos šalys daug anksčiau investavo į naujas technologijas, susijusias su kaupimo baterijomis. J. Janulevičius pabrėžė, kad Kinijos produkcija kai kuriais atvejais pranašesnė ne tik savo kaina, tačiau ir technologiniais aspektais.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės