Buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö parengė raportą apie tai, kaip Europos Sąjunga turėtų pagerinti civilinį ir karinį pasirengimą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europa susiduria su nauja realybe, kuriai būdinga padidėjusi rizika ir didelis netikrumas. Raporte saugumo grėsmės ir rizikos suvokiamos labai plačiai – nuo klimato kaitos išprovokuotų reiškinių iki karinės agresijos.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ pabrėžė, kad šis raportas tėra politinė rekomendacija, todėl lieka atviras klausimas, ar ES politikai priims buvusio Suomijos prezidento teikiamus pasiūlymus saugumo politikoje. Vis dėlto, pašnekovo manymu, ataskaitos turinys puikiai atliepia dabartinę padėtį pabrėžiant, kad šiuo metu dėmesys ES saugumui nėra pakankamas.
Buvęs Suomijos prezidentas ragina saugumo užtikrinimui skirti bent 20 proc. ES biudžeto. V. Jurgutis pripažino, kad tai gali atrodyti palyginti didelė sumą. Vis dėlto gynybos ekspertas paskaičiavo, kad absoliučiais skaičiais tai reikštų 50 mlrd. eurų per metus, o tokia suma, jo nuomone, yra nepakankama.
V. Jurgučio įsitikinimu, ES-oje būtina investuoti į gynybos inovacijas, kad Europa būtų pranašesnė technologiniu aspektu už likusį pasaulį. Be to, pasak pašnekovo, būtina suformuluoti ilgalaikius planus ir įsipareigojimus gynybos pramonei. V. Jurgutis taip pat atkreipė dėmesį į raporte minimą poreikį labiau koordinuoti žvalgybą bei visuomenių atsparumo ugdymą krizėms.
S. Niinistö raporte taip pat pabrėžiamas vieningesnės gynybos rinkos poreikis. V. Jurgutis akcentavo, kad kuo ES turės bendresnę gynybos politiką ir bendrus tikslus, tuo efektyvesnius sprendimus galės pasiūlyti gynybos pramonė. Tiesa, pasak V. Jurgučio, bendros politikos kūrimo iniciatyvą turi parodyti ne tik Europos Komisiją, bet ir atskiros šalys narės.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Komentarai
Bendravimo taisyklės