Lenkija – dar viena ES šalis, norinti savarankiškumo migracijos politikoje
Europos Sąjungos šalys viena po kitos rodo norą turėti daugiau autonomijos migracijos politikoje. Nors susitarimas dėl naujos migracijos politikos buvo pasiektas dar šių metų pradžioje, kai kurios šalys narės jau dabar mato poreikį dar labiau griežtinti migracijos politiką. Dalis valstybių netgi nori visiškos autonomijos migracijos politikoje – Vengrija ir Nyderlandai išreiškė norą netaikyti migracijos pakto savo šalyse. Tuo tarpu Vokietija pusei metų įvedė pasienio kontrolę.
Paskutinė maištaujančių šalių sąraše – Lenkija. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė apie naują migracijos strategiją, kurioje yra ir planas laikinai sustabdyti teisę į prieglobstį. Rytų Europos kolegijos vadovas Laurynas Vaičiūnas Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė, kad Lenkijos vyriausybė tokiu būdu bando mobilizuoti savo elektoratą bei įgyvendinti rinkimų pažadus. Lenkijos ekspertas akcentavo, kad dabartinė Vyriausybė Lenkijos visuomenės suvokiama kaip liberali, todėl D. Tuskas nori parodyti, jog kontroliuoja situaciją ir piliečiai gali juo pasitikėti migracijos politikoje.
L. Vaičiūnas akcentavo, kad bendros strategijos poreikis tikrai egzistuoja, kadangi pastaraisiais metais Lenkija tapo imigracijos valstybe. Lenkijos ekspertas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lenkijoje gyvena apie 1 mln. migrantų.
Pašnekovas pabrėžė, kad teisės į prieglobstį laikinas sustabdymas toli gražu nėra esminis migracijos strategijos elementas. Vis dėlto tai sulaukė daugiausia žiniasklaidos dėmesio, kadangi toks sprendimas prieštarauja tarptautiniams bei ES susitarimams ir netgi Lenkijos Konstitucijai.
Vis dėlto L. Vaičiūnas nemano, kad šis Lenkijos sprendimas turės neigiamų pasekmių santykiams su Briuseliu. Politikos analitikas tokią išvadą daro iš Europos Komisijos reakcijos, kuri, pašnekovo teigimu, yra švelni, diplomatiška, o tai leidžia suprasti, jog EK tam tikra prasme pritaria Lenkijos veiksmams. Be to, pasak L. Vaičiūno, tai rodo ir besikeičiantį EK požiūrį į migracijos politiką.
Lenkijos ekspertas svarsto, jog šiuo sprendimu D. Tuskas nori formuoti ES diskursą migracijos, hibridinių atakų klausimais. Pašnekovas akcentavo, kad Lenkijos premjeras pagrįstai gali tikėtis palaikymo, nes jis yra populiarus ir turi autoritetą Europoje.
Pasak L. Vaičiūno, esminis Lenkijos siekis yra stipresnė ES išorinių sienų kontrolė. „Manau, svarbiausias klausimas bus, kad daugiau dėmesio būtų skiriama išorinėms ES sienoms ir kad visos valstybės prisiimtų atsakomybę už išorines sienas ir taikytų labai kietą išorinių sienų apsaugą. Tam, kad vidiniai konfliktai dėl migracijos neskaldytų Šengeno erdvės, neskaldytų viduje ES ir kad tos didžiosios investicijos būtų bendros ir skirtos būtent išorinėms ES sienoms. Visi suprantame, kad imigracija tiek per Lenkijos, tiek per Lietuvos sieną sudaro tik labai nedidelį procentą visos nelegalios migracijos į ES. Bet tai yra savotiškas gestas Pietų valstybėms, kad Lenkija jas supranta ir nori, kad ES prisiimtų atsakomybę už išorines sienas", – kalbėjo L. Vaičiūnas.
EPA-ELTA nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės