Paskola Ukrainai – iš užšaldyto Rusijos turto pajamų
Europos Sąjunga žada skirti dar vieną didžiulę finansinę paramą Ukrainai, tačiau šįkart Bendrija pasinaudos užšaldytu Rusijos turtu. G7 šalys dar vasaros pradžioje susitarė Ukrainai paskolinti 45 mlrd. eurų, iš kurių liūto dalį, t. y. 35 mlrd. padengs ES.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ akcentavo, kad bus panaudotas ne pats Rusijos užšaldytas turtas, bet jo generuojamos pajamos: „sprendimas yra kiekvienų metų prieaugį, kuris nuo 300 mlrd. sudaro kartais 3, o kartais galbūt ir 4 mlrd. eurų per metus, pilnai panaudoti Ukrainos reikmėms. Štai todėl šių metų birželio mėnesi G7 grupė priėmė sprendimą suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą, kuri bus finansuojama būtent iš šitų procentų. Paskola yra 45 metų trukmės, tad tikrai bus laiko apmokėti skolą. Vakarų finansinis įsipareigojimas sumažins kai kurių politinių oponentų norą mažinti ekonominį spaudimą Rusijai.“
Europarlamentaras aiškino, kad paskola Ukrainai bus teikiama ne iš ES biudžeto, bet iš privačių skolintojų. P. Auštrevičius akcentavo, kad skolos vėliau bus apmokamos iš Rusijos užšaldyto turto generuojamų pajamų. „Štai tie 3 ar 4 mlrd. eurų pateks į skolos apmokėjimą. Skolintojams to pakanka, nes ES yra patikima institucija, kuri gali tai užtikrinti. Taigi, tai bus išorinis skolinimasis, garantuojamas ir padengiamas Rusijos užšaldyto turto prieaugiu", – aiškino europarlamentaras.
Tiesa, galutiniam sprendimui dėl paskolos Ukrainai dar būtinas Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos pritarimas. Vis dėlto, P. Auštrevičius nemano, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vėl bandys kažką išsiderėti naudodamasis savo veto teise, kadangi sprendimas yra mažai ES įsiskolinimą arba biudžetą liečiantis veiksnys, todėl Vengrija čia neturi aiškus finansinio intereso.
EVT pritarimo reikia ir norint pratęsti sankcijų galiojimą, pavyzdžiui, Rusijos turto užšaldymą. Kadangi paskola garantuojama užšaldyto Rusijos turto pajamomis, siūloma užšaldymo atnaujinimo laikotarpį Rusijos turtui ilginti nuo 6-ių iki 36 mėnesių. P. Auštrevičius pozityviai vertina tokį pasiūlymą, nes, pasak politiko, kiekvienais metais sankcijų pratęsimas tampa labai skausmingu politiniu procesu. Europarlamentaras nuogąstavo, kad visada atsiranda politinių žaidėjų, kurie bando spekuliuoti šituo klausimu ir tokiu būdu išgauti sau naudingus sprendimus kitose srityse.
P. Auštrevičius tikisi, kad politiniai procesai neužtruks ir paskolos lėšos Ukrainą pasieks jau kitais metais, nes finansinės pagalbos poreikis išlieka ypatingai didelis. Jis pabrėžė, kad lėšų reikia Ukrainos energetikos sistemai, kurios daugiau nei du trečdaliai yra sugriauta, bei infrastruktūrai. Planuojama, kad visa paskola bus išmokėta per kitus metus, tačiau net ir tokiu atveju, pasak europarlamentaro, Ukraina veikiausiai susidurs su finansavimo trūkumu.
EPA-ELTA nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės