Politologė: migracijos klausimą galima išspręsti tik veikiant solidariai
Susitarti dėl naujos Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politikos valstybėms narėms užtruko kelerius metus, tačiau nepraėjus nė metams dalis šalių narių jau nori turėti savarankišką migracijos politiką. Nyderlandai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami leidimo netaikyti ES prieglobsčio taisyklių. Nyderlandų pavyzdžiu netrukus pasekė ir Vengrija. Tiesa, mažai tikėtina, kad abiejų šalių norai bus patenkinti, kadangi tokiam sprendimui įsigalioti reikia pakeisti ES sutartis, kam būtinas visų šalių pritarimas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Margarita Šešelgytė Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ akcentavo, kad šalys gali išsiderėti tam tikras išimtis, tačiau tai būtina išsireikalauti dar prieš pasirašant galutinį susitarimą.
Profesorės teigimu, pareiškimai dėl noro nesilaikyti bendros ES migracijos politikos yra veikiau nukreipti į vidinę šalių auditoriją. „Nyderlandų atveju po rinkimų triumfavo radikali dešinė. Jie ėmėsi griežtesnės politikos, nes tokią pardavinėjo prieš rinkimus savo gyventojams, bet kelio atgal nelabai yra. Labai sunku panaikinti teisinius susitarimus, nes tai susiję su daug didesniu reguliavimu ir institucijomis. ES yra labai sudėtingas gyvūnas ir migracijos bei prieglobsčio klausimai paliečia ir kitas sritis", – kalbėjo M. Šešelgytė.
Jos įsitikinimu, migracijos klausimo neįmanoma išspręsti valstybėms veikiant pavieniui, todėl būtinas solidarumas. Ir čia ne tik kalbant apie ES, bet ir visą likusį pasaulį. Visgi, konkrečiai ES kontekste, pasak M. Šešelgytės, svarbiausi yra du aspektai. Pirma, kadangi ES turi bendrą sieną su išoriniu pasauliu, būtina užtikrinti, kad tos valstybė, kurios turi išorines ES sienas, nenukentėtų dėl pernelyg didelės nevaldomų migracijos srautų naštos. Antra, remiantis solidarumo principu, reikia sugalvoti taisykles, kaip paskirstyti migrantus po šalis nares.
Profesorė pridūrė, kad naujasis ES susitarimas dėl prieglobsčio politikos suteikia nemažai autonomijos valstybėms bei atitinka solidarumo principą, kadangi šalis vietoj migrantų priėmimo gali pasirinkti sumokėti kitoms valstybėms arba investuoti į jų sienų apsaugą.
M. Šešelgytė pabrėžė, kad visiškai panaikinti galimybes migrantams patekti į šalį yra beveik neįmanoma. Visų pirma, dėl Šengeno erdvės keliavimas tarp valstybių narių yra laisvas, todėl sukontroliuoti migrantus, jau patekusius į ES, yra labai sudėtinga. Galima uždaryti pagrindinius kelius išorės sienose, tačiau, profesorės teigimu, migrantai pradės eiti keleliais ir miškais. Dar daugiau, dalis ES išorinės sienos eina per jūra, todėl tos šalys nelabai gali sukurti fizinį barjerą. Taigi, net ir ES pilnai apsistačius savo išorines sienas fiziniu barjeru, migrantai rastų būdų, kaip patekti į Bendriją.
Galų gale, profesorė akcentavo, kad net jei ES potencialiai pavyktų visiškai uždaryti duris migrantams, tai nėra tinkama politikos kryptis. „Su dabartiniais ES visuomenės senėjimo ir ekonominio efektyvumo tempais, manau, kad be emigrantų Europa artimiausiu metu neišsivers. Tad čia klausimas yra ne apie užsidarymą, o apie valdomus srautus ir investicijas į gerą integraciją", – kalbėjo profesorė.
Europos Parlamento patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas įsigaliojo šių metų vasaros pradžioje, tačiau jo nuostatos bus pradėtos taikyti tik po dvejų metų.
Eltos nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės