Ar gali aštrus maistas atvėsinti?
Kornelio universiteto neurobiologas Polas Šermanas su kolegomis palygino daugiau nei 4000 patiekalų receptų, kurių sudėtyje yra mėsos ir 1000 vegetariškų receptų 36 šalyse tam, kad įrodytų, jog kuo karštesnis klimatas, tuo aštresnius patiekalus žmonės valgo. Pasaulyje ir taip gausu kontrastų, bet šis mane visada stebino. Kodėl karšto klimato šalyse žmonės valgo aštrų maistą, kuris dar ir rodos šildo?
Šiandien panagrinėsiu koks tai fenomenas, kad karšto klimato kraštuose žmonės valgo itin aštrų maistą ir dar kuo karščiau, tuo aštriau. Rodos čia tas pats, kas mums, šiauriečiams, žiemą, kai minus 25, išeiti į lauką ir lapnoti ledus.
Esu girdėjusi nemažai karšto klimato-karšto maisto priežasčių, tačiau šiandien išskiriu tas priežastis į dvi didesnes potemes, kurias vėliau susmulkinsiu: geografija ir įdomioji žmogaus fiziologija.
Pirmiausia, einam prie geografinio išsidėstymo. Šiltesnio klimato šalyse daug geriau auga aštrieji pipirai. Todėl ten jie yra paplitę nuo seno, o dėstant logiškais žingsniais, kadangi aštriųjų pipirų prieinamumas geras, juos gyventojai vartoja dažniau nei kitur.
Kitas svarbus akcentas – karšto klimato šalyse maistas genda kur kas greičiau, o seniau druskos gauti buvo sunku, pietiečiai produktų, pavyzdžiui, mėsos konservavimui, pasirinko džiovintus ir sumaltus aštriuosius pipirus, nes jie turi daug antimikrobinių savybių ir padeda išlaikyti greitai gendantį maistą ilgiau. Iš to ir atsirado visos masala rūšys ar ryžių „Taphoki“ į galvą trenkiantis aštrumas. Kai kuriuose šaltiniuose mokslininkai užginčija, kad dėl aštraus maisto antimikrobinių savybių, jo daug vartojantys žmonės, gyvena ilgiau.
Ir pagaliau pereikime prie man įdomiausios dalies – žmogaus fiziologijos. Kaip čia yra, kad pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys indai ar vietnamiečiai užsisakę jau ir taip aštrios sriubos į ją dar prisiberia ant staliuko padėtų aštrių prieskonių?
Taigi, sekant mokslininko Šermano Darvinišką medicinos kryptį, šiltuose kraštuose nuo seno buvo vartojama daug aštrių prieskonių, todėl evoliucija lėmė, kad taip, kaip valgė protėviai, taip nori valgyti ir jų palikuonys. Todėl šaltame klimate gyvenantiems tas pats maistas atrodo kur kas aštresnis nei svečiui iš Irano ar Indijos. Remiantis tuo ką sako Šermanas, jie tiesiog genetiškai pripratę valgyti aštriai.
Svarbiausias mitas, kurį šiandien noriu paneigti yra tai, kad aštrus maistas šildo. Pasirodo nė velnio! Garantuoju, kad kai pabaigsiu sakyti, dauguma jūsų pasakys „aaa tiksliai“. Taigi, valgant aštrų maistą, daugiau prakaituojama, o prakaitavimas tam ir reikalingas, kad būtų vėsinama kūno temperatūra. Lygiai taip pat organizmas veikia, kai karščiuojame – „išmuša“ prakaitas tam, kad būtų sumažintas karščiavimas. Todėl taip – aštrus maistas aktyvina organizmo metabolizmą, sukelia prakaitavimą ir taip vėsina kūną. Todėl dažnai sakoma - valgyk aštriai ir lieknėk.
Girdžiu, kad dažnai žmonės nukeliavę į Tailandą, Indiją ar Korėją bijo valgyti gatvėse ruošiamą maistą, nes apsinuodys. Tikrai neapsinuodysite, jeigu seksite vietinių pėdomis ir valgysite labai aštriai. Pati išbandžiau, veikia. Tada galima drąsiai stoti į ilgiausią eilę prie gatvės maisto prekeivio ir su smalsiu nekantrumu laukti, kol šis įkrės didelę porciją „Pad Thai“ su papildomu čili kiekiu.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės