Grenlandija - bene mistiškiausia šalis, didžiausia pasaulio sala, kurioje gyvena vos 56 tūkstančiai gyventojų, panašiai tiek, kiek yra Alytuje. 80 procentų Grenlandijos žemės yra padengta ledu.
Tad ką valgo tokios išskirtinės vietos gyventojai, kokios jų tradicijos ir ar turi importinių produktų?
Vidutinė vietinių Grenlandijos vyrų gyvenimo trukmė – vos 45 metai, moterys gyvena ilgiau. Taip yra dėl to, kad daugelis jaunų vyrų žūsta pavojingose medžioklėse arba nuskęsta jūroje. Be to, Grenlandijos pakrantes skalaujančiame vandenyje yra labai daug sunkiųjų metalų, kurie žalingi žmogaus organizmui. Plaukiodami tuose vandenyse, valgydami užterštus jūros produktus ir negaudami žmogui reikalingų vitaminų, grenlandai sensta daug greičiau: anksti susiraukšlėja jų oda, ištrupa dantys, nuo kenksmingų medžiagų deformuojasi kaulai. Žinoma, įtakos turi ir genai. Maisto prasimanymo, ruošimo ir valgymo prasme tai ko gero viena tų vietų po saule, kur tradicijos ima viršų. Kokakolos parduotuvėse rasite labai retai, o apie duoną galite iš viso pamiršti.
Neturėdami pasirinkimo, grenlandai valgo tai, ką gali pagauti jūroje, nes laivų konteineriai su maisto produktais ir buities prekėmis atplaukia tik kartą per savaitę.
Salos gyventojai nuo seno maisto prasimano medžiodami ir žvejodami: gaudo žuvis, krevetes ir krabus, medžioja jūros paukščius, kalnų ožius, ruonius ir banginius. Mums itin egzotišką ruonieną jie valgo beveik kasdien, o ruonių kailius apdirba ir parduoda. Patys iš ruonių kailių siūtus drabužius dėvi retai, nes labiau apsimoka juos brangiai parduoti atvykėliams. Ruonių kailiai ir sugaunamos jūros gėrybės – pagrindinis grenlandiečių pragyvenimo šaltinis.
Nacionalinis grenlandiečių patiekalas yra sriuba pavadinimu suaasat. Dažniausiai gaminama iš ruonių, banginių arba elnių mėsos. Visa egzotika tuo ir pasibaigia, nes grenlandietis papildomai į sriubą deda tik svogūnų ir bulvių, jei gerai užderėjo. Pagardina sriubą jūros druska, pipirais ir įmeta lauro lapą. Kad sriuba būtų tirštesnė imeta saują ryžių arba mirkytų miežių.
Gyventi Grenlandijoje yra pakankamai brangu. Kadangi sala priklauso Danijai, daugiausiai produktų yra importuojama iš šios Europos šalies. Rodos maisto produktų kainos taip pat importuojamos iš nepigios Danijos. Pavyzdžiui, ilgai stovintys džiovinti, šaldyti ar konservuoti produktai kainuoja tiek pat kiek Danijoje, o šviežios daržovės ir vaisiai – daug brangiau. Saloje yra tik kelios karvės, todėl natūralus pienas čia – prabanga. jeigu simano pieno, jį dažniausiai gamina iš pieno miltelių.
Vis dėl to, tuos likusius 20 procentų neapledėjusios žemės grenlandiečiai išnaudoja kaip tik galėdami. Pietinėje Grenlandijos dalyje leidžiama ganytis avims, vėliau vietiniai jas kerpa ir naudoja maistui. Taip pat augina tam tikrus vaisius, uogas ir daržoves. Dažniausiai sutinkamos uogos - mėlynės ir juodosios varnauogės, iš jų rudenį vietiniai pasigamina skanių padažų mėsai arba karts nuo karto sumąsto kokį desertą patiekti. Taip pat nevengia ryžių, svogūnų ir bulvių. Dabar atėjus globalinio atšlimo pasekmėms ir derlingajam sezonui prasitęsus, vietiniai ūkininkai išbando paauginti kitas daržoves, pavyzdžiui, brokolius.
Jeigu norite į savo virtuvę įpūsti grenlandietiškų vėjų, ruoškite sriubas su rūkytais moliuskais ar krevetėmis, taip pat valgykite lašišinių šeimos stintenes. Grenlandiečiai dažnai jas džiovina arba rūko. O jei kada pasisektų apsilankyti Grenlandijoje ir turite pakankamai drąsos, paragaukite gerai paruošto grenlandietiško ryklio. Tai retas delikatesas, nes netinkamai apdorotas gali apnuodyti.
Taip pat desertui po vakarienės grenlandiečiai mėgsta užsivirti kavos. Tačiau ne bet kokios, o tokios kur ne kiekvienas barista sumąstytų. Gėrimas gaminamas iš karštos kavos, viskio, Kahlua meksikietiško kavos likerio, Grand Marnier likerio ir plaktos grietinėlės. Tokiu desertu būtumėte pavaišinti svetinguose grenlandiečių namuose.
Komentarai
Bendravimo taisyklės