Cukrus – baltoji mirtis ar išsigelbėjimas nuo bado?
Nuo balandžio griebiausi iššūkio – 30 dienų be cukraus. Jokios baltos duonos, bandelių, o ką jau kalbėti apie šokoladą. Visą mėnesį! Todėl nutariau pasidomėti kokia cukraus atsiradimo mūsų maiste istorija ir kas nutinka kūnui per 30 dienų be cukraus.
Pirmieji, kurie pradėjo auginti cukranendres kaip ne laukinį augalą buvo Naujosios Gvinėjos gyventojai apie aštuonis tūkstančius 8000 metų prieš Kristų. Po kultivacijos, cukranendrės labai greitai išplito į kitus kraštus. Tačiau iki Viduramžių pabaigos cukrus buvo ypatingai brangus ir priskiriamas prabangių prieskonių kategorijai, kaip dabar šafranas ar vanilė.
Iki XVI amžiaus cukraus gaminta mažai, tačiau nuo jo vidurio, kai pasaulyje išplito cukraus malūnai, įvyko technologinė evoliucija jo gamyboje. Dėl to anksčiau vien turtuolių vartojamas cukrus tapo vargšų maistu. Iš dalies gerai, nes buvo įmanoma maitintis pigiau ir skaniau. Tačiau vėliau tai suvokęs koks nors maisto pramonės mokslininkas sugalvojo kabutėse genialią mintį cukrų dėti visur, nes taip pigiau ir skaniau, o ant pakuotės gali užrašyti „lengvas“.
Pirmieji europiečiai, kurie pamėgo cukrų labiau už orą, kuriuo kvėpuoja, buvo britai. Cukrus kardinaliai pakeitė pirmiausiai jų, o vėliau daugelio europiečių mitybos įpročius. Nuo XIX amžiaus pradėjome daugiau vartoti kavos, kakavos, perdirbtų maisto produktų, džemų, saldainių, arbatos ir t.t. Rodos visa britiška popietinės arbatėlės tradicija dėl cukraus atsirado.
Kitų žemynų gyventojai pamatę, kad viso pagaminamo cukraus maždaug 90% suvartoja europiečiai, užkėlė kainas taip, kad cukriukas pasidarė nebe saldus. Tačiau čia vėl pastukseno žmogaus protas – vokiečių chemikas Andreasas Marggarafas atrado sacharozę runkeliuose. Kadangi jie gerai augo dalyje Europos, buvo parodyta špyga cukranendrių augintojams ir europiečiai pradėjo savo cukraus imperiją.
Mėgstu istoriją dėl to, kad dalį jos galima praleisti, tad taip ir padarykim. Buvo laikotarpis cukraus istorijoje, kai jį draudė Napoleonas, vėliau masė karų neleido vystytis cukraus gamybai ir jo vartojimas sumažėjo. Tačiau kur buvę kur nebuvę Jungtinės Amerikos Valstijos po Antrojo pasaulinio karo mums priminė apie cukrų. Taip, kad vėliau šis pavadintas baltąja mirtimi.
Maždaug nuo praėjusio amžiaus vidurio, amerikiečiams buvo daroma įtaka vengti riebalų, nes neva jie baisiai kenkia sveikatai, kemša kraujagysles, tukina, žodžiu tiesia greitą kelią grabo link. Kuo čia dėtas cukrus? O gi tuo, kad, pavyzdžiui, jogurtas su sumažintu riebalų kiekiu tampa neskanus, todėl pridedama cukraus tam skoniui atkurti ir tuo pačiu padidinama produkto masė. Ir dar suvartoja tų cukruotų gaminių daug daugiau, nes sotumas tampa sunkiai pasiekiama misija.
Iki XXI amžiaus visi kas netingėjo: gydytojai, dietologai, kiti mitybos specialistai rėkė per žiniasklaidos priemones, kad neduokdie šiandien suvalgysi šaukštelį riebalo. Pamenu, kaip anksčiau MC Donald‘s rašydavo tik riebalų kiekį savo gaminiuose, bet nepaminėdavo kiek ten cukraus ir nenaudingų kalorijų. Taigi, žmonės pradėjo tukti, kankintis nuo kraujotakos ligų ir čia atėjo brangioji farmacijos pramonė! Pasiūlė, tiksliau valdžios atstovų pagalba, įvedė įstatymą, kad kiekvienam antsvorio turinčiam amerikiečiui reikia vartoti vaistus nuo cholesterolio. Žodžiu, rodos valgau sveikai, bet tunku nuo neaišku ko, gal kokia skydliaukė sunegalavo, einu pas gydytoją, tas išrašo vaistų dar paskiria kokią angliavandenių dietą, grįžtu namo ir užsipilu sausų pusryčių pienu, nes gi sveika!
Tad dabar nuėjus į parduotuvę yra labai sunku nerasti didelio kiekio cukraus produkto etiketėje. Bet įmanoma. Todėl keli jauni lietuviai pradėjo judėjimą – 30 dienų be cukraus. Prisijungiau ir aš. Jau dvi savaites nevalgau bet kokio pridėtinio cukraus.
Pirmas keturias dienas jutau cukraus pagirias. Man dar lengva, nes paauglystėje nustojau dėti baltą cukrų visur kur papuola. O reakcijos būdavo kokios! Visos tetos pirštu sukiodavo, kad vaikas arbatą be cukraus geria, neskanu gi! Dabar jau kitaip ir dėl to labai džiaugiuosi. Tad po tų keturių dienų pagirių, pasidarė lengviau: pastebėjau, kad noriu vis daugiau daržovių, žuvies, kruopų. Su šiuo maistu pajutau energijos antplūdį, kurios visada stokoju. Vėliau žadama, kad pagerės odos būklė, nukris šiek tiek svorio, nebebus to keisto popietinio potraukio saldumynams, pagerės miego kokybė (šitą jau pajaučiau) ir netgi geriau pavyks susikoncentruoti. Žiūrėsim ar tiesa, ar ne.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės