Ieškai Amerikos, randi... maisto!
Visi žinome, kad Kristupas Kolumbas atrado Amerikos žemyną, Magelano ekspedicija apkeliavo pasaulį, o piratai kelis amžius buvo vandenų valdovai. Tačiau kokius atradimus šie jūreiviai ir piratai padarė maisto srityje, kurių daugumą naudojame ir gardžiuojamės dar ir dabar?
Kadangi daugiausiai nuo XV amžiaus pabaigos keliavęs Kristupas Kolumbas surinkdavo didžiules įgulas ir negalėjo tiksliai apskaičiuoti laiko, kurį praleis toli nuo sausumos, buvo itin sunku nuspręsti kiek ir kokio maisto bei gėrimų pasiimti, kad užtektų visiems.
1492 metų Kolumbo įgulą sudarė vienas laivas su 52 vyrais ir du po 18. Išplaukę iš Ispanijos, jie sustojo Kanarų salose papildyti atsargų. Taigi ispanų jūreivių valgiaraštį sudarė produktai, kurių daugumą dabar priskiriame Viduržemio jūros dietai. Be būtino vandens, jie turėjo acto, vyno, alyvuogių aliejaus, melasos, sūrio, medaus, razinų, ryžių, česnako, riešutų, daugiausiai migdolų, taip pat džiūvėsėlių. Įdomu tai, kad įvairūs ankštiniai augalai buvo pradėti džiovinti kelionėms būtent jūreivių. Kolumbo įgula turėjo džiovintų avinžirnių, lęšių, pupų. Taip pat Kolumbo įgula buvo pirmoji iš didžiųjų ekspedicijų, kuri vežėsi su savimi sūdytas ir statinėse laikomas sardines, ančiuvius. O džiovintos žuvies ir marinuotos mėsos būdas užsiliko iš kelionės į Ameriką. Jie plukdė džiovintas, sūdytas menkes ir marinuotą arba sūdytą mėsą (daugiausiai jautieną ir kiaulieną) ir žinoma turėjo daug statinių smulkios, miltus primenančios druskos. Taigi Kolumbo įgula buvo ta, kuri paskleidė žinią apie žuvies, mėsos, alyvuogių konservavimo būdus, kad šie produktai išsilaikytų kuo ilgiau. Produktus laikydavo tiesiog druskoje arba sūryme, sandariai uždarytuose konteineriuose sausiausioje laivo vietoje. Taip pat dabar vėliau geriausiam viskiui naudotos ąžuolinės statinės buvo nupirktos iš laivų, Amerikoje buvo itin vertinamos įgulų iš Europos statinės. Laivuose vyną laikydavo ąžuolinėse statinėse, vėliau tinkamai paruoštos, buvo puiki vieta viskiui brandinti.
Po kelių dešimtmečių į didžiausias misijas vandenyse išplaukęs Ferdinandas Magelanas buvo išskirtinai tikslus meniu planuotojas. Daugelį produktų kopijavo nuo Kristupo Kolumbo. Tačiau keli buvo itin išskirtiniai atradimai maisto srityje. Magelano įgulos vienas iš tikslų buvo nukeliauti į vietas, kuriose daug įvairių prieskonių. Nepaisant kelis kartus ištikusio bado, įgula į Europą atvežė neregėtų prieskonių, kuriuos rodė kaip naudoti filipiniečiai. Labiausiai vertinamas buvo gvazdikėlis, kurį europiečiai naudojo ne tik maisto paskaninimui, bet ir tikėjo, kad išgauta gvazdikėlių esencija gido nuo daugelio ligų.
XVI-XVII amžių sandūroje vandenynų valdovais tapę piratai garsėjo laisvai laistomu romu ir lengvabūdišku gyvenimu. Kai ko niekas nesakė – europiečiai piratai buvo tikri raugintų kopūstų ir kaulų sriubos mėgėjai. Tai buvo puikus maistas dėl to, kad maistingas ir ilgai išsilaiko. Europos piratai savo valgymo įpročius paskleidė vakarų Afrikoje ir Karibuose. Gudresni piratai vogdavo ne pinigus, o gyvulius. Neretas vaizdelis piratų laive – pora ožkų ir krūvelė vištų. Kam? Kad turėtų pieno ir kiaušinių, o vėliau mėsos. Be to piratai išpopuliarino patiekalą pavadinimu Salmagundi – tai salotos iš bet ko kas liko. Į šias piratų salotas dažniausiai buvo dedama mėsos ar žuvies likučiai, svogūnai, vynuogės, kopūstai, druska ir kiti prieskoniai, česnakas, aliejus koks po ranka ir actas, jei dar liko. Žinoma, viską užsigerdavo romu,
Šiandien tiek, jei nežinote ką pasigaminti pietums ar vakarienei, improvizuokite kurdami piratų salotas Salmagundi.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės