Iš kur mūsų prekybos centruose atsirado greitai paruošiami makaronai?
Mūsuose dažnai įtraukiami į studentų mitybos racioną ir dėl žemos kainos dar vadinami „bomžpakiais“.
Būna dienų lyg tyčia net ir didžiausio gurmano, sveikiausiai besimaitinančio žmogaus valgiaraštyje, kai imi ir susivilioji užpilamais makaronais. Tikiuosi, kad tokių atvejų būna mažai, nes nepabijosiu to žodžio „bomžpakiai“, yra prieskoniais paskanintas plastmasės ir naftos mišinys. Nevalgykit geriau, tikrai, nėra pliusų. Ir jei dabar nors vienas klausantis sako, kad „juk skanu“, tai žinokit ne. Ten ne skonis, o apgaulė, prie kurios priprantama kaip ir prie kito greitojo maisto.
Taigi kokia šių minutinių sveikatos žudikų istorija? Dažnai kalbu apie neįtikėtiną amerikiečių išradingumą maisto produktų komercializavimo ir įvedimo į masinę pramonę srityje. Ir dažniausiai jie laimi, bet ne šį kartą. Užpilamas sriubas išrado, sakyčiau genijus, kuris pavertė siaubingai ilgai ruošiamą, labai skanų ir maistingą japonišką patiekalą – rameną. Greitai paruošiamus makaronus išrado taivaniečių-japonų verslininkas Momofuku Ando, Japonijos maisto bendrovės „Nissin Foods“ įkūrėjas. Autentiško rameno sultinys yra ruošiamas bent kelias valandas, o geriausia – per naktį. Tuo metu ponas Ando sugebėjo sukurti tokių ingredientų mišinį, kuriam paruošti tereikia virdulio mygtuko spustelėjimo ir vienos kitos minutės laukimo, kol užpilti makaronai išbrinks. Žinoma, dubenėlyje akių nedžiugina tikra mėsa, minkštai virti kiaušiniai, daržovės, miso ir namuose gaminti makaronai. Tačiau dėl įvairių glutamato kupinų prieskonių mišinių visai skanu.
Prekyboje verslininko sukurti makaronai pasirodė 1958 metais, po „Chikin Ramen“ prekiniu ženklu, o 1971 metais „Nissin“ pristatė „Cup Noodles“, sausus makaronus, parduodamus polistirolo puodeliuose.
Išradimas žaibiškai paplito Tolimuosiuose Rytuose, neilgai trukus nukeliavo ir į vakarus. Užpilamus makaronus labai pamėgo ilgai ir daug dirbantys japonai ir korėjiečiai. Dabar šie makaronai itin populiarūs studentų barakuose. Neįtikėtina, kad tiek japono, tiek lietuvio studento mitybos racionas nedaug skiriasi. Gaila, kad tik sveikatos nė kiek neprideda.
Pagrindiniai tų plastmasiniuose pakeliuose ar puodeliuose laikomų sausų makaronų ingredientai yra kvietiniai miltai, palmių aliejus ir druska. Kvapiųjų medžiagų miltelių sudėtį paprastai sudaro mononatrio glutamatas, įvairūs pagardai (kažkas panašaus į gerai žinomą „Vegetą“, tik skoniai skiriasi) ir cukrus, dar būna neaišku kokio aliejaus pakelį įdeda – kad riebiau būtų.
Toks ingredientų pasirinkimas yra tiesus kelias į nutukimą, širdies ligas, susikaupimo stoką, odos problemas. O gi būna žmonių, kurie valgo „bomžpakius“ kasdien. Vienas studentas vardu Kieranas pravarde „Pavojus“ Dūlis dar 2004 sugalvojo eksperimentą – 30 dienų valgyti vien greitai užpilamus makaronus. Tad nusipirko 90 užpilamų makaronų porcijų (valgyti juk reikia triskart per dieną) ir pradėjo savo kelionę plastmasės rojaus link. Manęs, kad be problemų įveiks iššūkį, Dūlis mėnesio pabaigoje suskaičiavo, kad jam liko penki pakeliai makaronų, sakė kartais negalėjęs įveikti trijų per dieną. Kartą studentas ir pasukčiavo, išgėrė du bokalus alaus. Jam pasidarė bloga, sirgo kelias dienas. Po iššūkio vaikinas jautėsi vangus, neturėjo jėgų ir nors numetė 11 kilogramų, jo sveikata itin suprastėjo, atsirado širdies permušimai, net nenorėjo susitikti su draugais, aplankė melancholija.
Taigi, jeigu norite paragauti tradicinio rameno, aplenkite netikrų makaronų skyrių parduotuvėje, nieko ten panašaus į tikrąjį. Gera žinia, kad rameno ingredientų nesunkiai rasite Lietuvoje, o jeigu nenorite gaminti, jo paragausite mieste.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės