Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Kebabo istorijos

2017-04-26, Trečiadienis 07:45

Aistė Čiučiurkaitė

Istoriškai kebabai paplito ne tik Islamo, bet ir kitose pasaulio virtuvėse: Indijos, Sahelio, Balkanų, Indonezijos, o dabar jau ir vakarų virtuvėse, nepraleidžiant ir Lietuvos.

Nors greitoji kebabų langelių kultūra pas mus atkeliavo maždaug prieš dešimt metų, o įsisiūbavo dar vėliau, kitur kebabas kaip greito maisto virtuvės dalis buvo žinomas jau praėjusio amžiaus II pusėje Tiesa, iš pradžių tik standartinė kebabo rūšis – doner.

Visada žaviuosi vieno ar kito patiekalo pavadinimais, nes įsigilinus į jų kilmės seką ir pirminę reikšmę, įsijungia vaizduotė kaip kažkada koks nors ponaitis ėmė ir pavadino tai, ką valgo. Kebabo vardas gimė tikriausiai kokio nors susinervinusio kepėjo lūpose, kai jam beskrudinant plėšytą mėsą, ji pridegė. Čia aišku mano svajonių versija, bet skamba visai įtikinamai, nes Kebabo pavadinimas kildinamas iš arabų kalbos žodžio kabab, kuris savo ruožtu kildinamas iš aramėjų kalbos, kas skamba maždaug taip: kabbābā, o šis – iš akadų kalbos kabābu ( išvertus reiškia „apdeginti“).

Tačiau pavadinimo gimimo romantika labai greitai išblėsta, nes iš pradžių kebabas reiškė tiesiog keptą mėsą. O vėliau, osmanų laikais turkiškas žodis „kebab“ ėmė reikšti bet kokį termiškai apdorotą patiekalą, kuriame pagrindinis produktas yra mėsa. Taigi, jeigu būnant Turkijoje vietiniai nuolat rėkauja, kad valgys kebabą, nereiškia, kad jų virtuvė neįdomi ir vienoda. Tiesiog jie taip vadina viską, kieno sudėtyje yra mėsos.

Taigi kaip šie mėsos, daržovių ir pikantiško, česnakinio ar „mikso“ pagardinti sukinėliai ėmė ir pasklido net iki vakaruose esančių šalių, kur rytietiškas maistas retai kada būna tas pagrindinis patiekalas, greičiau ragaujamas dėl įdomumo?

Kebabai buvo žinomi vietos tautoms nuo seniausių laikų. Ne vienas senovės graikų autorius aprašo karius, kepančius kebabo tipo valgius. Žinant, kad viskas kas yra iš mėsos vadinama kebabais, ne taip ir nuostabu, kad kebabo gamyba vaizduojama net Bizantijos freskose. Tačiau tikrasis kebabo ir jo termino išpopuliarėjimas sietinas su Osmanų imperija, kuri klestėjo XV-XVII amžiuose. Vis galvojau ir ieškojau kada iš tikrųjų kebabas pasiekė mūsų šalį, kol dingtelėjo mintis, kad ant iešmo suverti mėsos gabaliukai ir pakepti ant ugnies juk irgi yra Artimųjų rytų tautų atvežtas skanėstas. Taigi mūsuose šašlykais vadinamo patiekalo protėvis yra kebabas. Todėl galima teigti, kad kebabo populiarumo viršūnė yra toli gražu ne dabar, o buvo sovietiniais laikais, kai kiekviename sodybos kieme privalėjo būti šašlykinė. Tie, kurie prisimena, būtinai papasakokite jaunajai kartai, kad dar iki 1991-ųjų, kai pradėjo kurtis kooperatyvai dažnoje pakelėje galėjai sutikti savadarbes palapines ar iš kur nors gautus kioskelius, kuriuose stovėdavo šašlykinės su garuojančiais patiekalais ant iešmo.

Pabaigoje prisipažinsiu šį kartą gūglinau apie įdomius faktus apie kebabus ir nusijuokiau, nes angliškai itin smagiai susirimavo „facts about kebabs“. Taigi vienas kitas įdomesnis, puikiai tiksiantis ryto ar popiečio pašnekesiui pradėti: kebabai, kuriuos dabar dažniausiai sutinkame prekybos vietose: lavaše susukti su plėšyta mėsa, daržovėmis ir padažais yra artimiausi armėniško stiliaus kebabams. Kitose šalyse dažniau valgomas ant iešmelio ar lėkštėje. Italijos miesto centre Lucca, 2009 metais uždrausta atidaryti naujas maisto užeigas, nes manyta, kad tai jos gali išstumti iš rinkos kebabines.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą