Kur pametame skonį skrisdami lėktuvu?
Ar kada esate nusivylę maisto skoniu skrydžio lėktuvu metu? Galvojote, kad maistas yra beskonis? Tačiau dėl to nereikia pulti kaltinti maistą ruošusių žmonių. Didelė tikimybė, kad jūsų skonio receptoriai buvo paveikti dėl buvimo dideliame aukštyje susidariusių aplinkybių – kitaip tariant, jums žengus į lėktuvą, skonis taip ir liko ant žemės.
Nustatyta, kad pakilus į didesnį nei 9 kilometrų aukštį saldaus ir sūraus skonio pojūčiai sumažėja 30 procentų. Be to, tokiame aukštyje kitaip veikia ne tik skonio, bet ir uoslės receptoriai. Juos skrydžio metu veikia drėgmės stygius, žemas slėgis ir net triukšmas.
Beje, būtent uoslė yra labai svarbi, kai kalbame apie skonio pajutimą. Apskaičiuota, kad net 80 procentų jaučiamo skonio priklauso nuo jos. Mums įsidėjus maisto į burną, maisto molekulės keliauja nosiarykle, kol pasiekia uoslės receptorius. Lėktuve tokiai molekulių kelionei sąlygos nėra itin palankios, todėl jūs skonį jaučiate taip pat, kaip žmogus, sergantis sloga. O tikriausiai visi žinome, koks atrodo maistas pasigavus slogą. Teisingai! Beskonis.
Sausas oras kvapo pojūčio taip pat nestiprina. Įsivaizduokite, esant 9 kilometrų aukštyje drėgmės lygis lėktuvo salone tesiekia 12 procentų – tai yra sausiau nei daugumoje dykumų.
Galvojate, koks ryšys tarp triukšmo ir skonio? Ogi mokslininkai atliko bandymus ir nustatė, kad triukšmas blaško mūsų dėmesį, tai neleidžia susikoncentruoti ir pajusti ragaujamo maisto skonio.
Tiesa, kartus, aštrus ir umami, dar vadinamas penktuoju skoniu ir žymimas E621, nesikeičia net ir pakilus į tokį didelį aukštį. Netgi pastebėta, kad dideliame aukštyje umami skonis dar labiau sustiprėja. Skrendant taip pat intensyvėja kardamono, citrinžolės ir kario skoniai.
Ar žinojote, kad skrydžių metu dažniausiai užsisakoma pomidorų sulčių ir kokteilių „Kruvinoji Meri“? Atsakymas – paprastas. Pomidoruose, kaip ir sardinėse, jūros dumbliuose, grybuose, sojų padaže, gausu jau minėto umami skonio.
Desertų mėgėjams – geroji žinia. Skaniausias desertas skrydžio metu yra ledai, nes jų skonis išlieka toks pats geras tiek virš debesų, tiek ant žemės.
Iššūkis laukia, jei skrydžio metu sugalvojate paragauti šampano. Dideliame aukštyje vynas reaguoja į pasikeitusį slėgį ir ant žemės lengvas vaisių skonio vynas danguje jau gali tapti itin rūgščiu gėrimu. Tad, norint išvengti tokio efekto, reiktų rinktis kuo mažiau rūgšties ir taninų turintį vyną. O šampanas savyje turi itin daug rūgšties, taigi savo mėgstamo šampano skonio skrisdami galite ir neatpažinti. Taip pat patariama vyno užsisakyti skrydžio pradžioje, kai dar nesate praleidę daug laiko sausame lėktuvo salone ir skonio receptoriai vis dar veikia efektyviai.
Aviakompanijos nuolat atnaujina savo meniu, reaguodamos į klientų poreikius – jų meniu maisto gali rasti ir vegetarai, žaliavalgiai ar glitimo netoleruojantys asmenys. Nuolat ieškoma sprendimų, kaip patiekti norimą maistą dideliame aukštyje. O tai reikalauja didelio pasiruošimo. Yra buvę ir tokių bandymų. Pavyzdžiui, britų šefas Hestonas Blumenthalis buvo pasiūlęs šalies avialinijoms duoti keleiviams nosies purškalus, kad šie „atkimštų“ skrydžio metu paveiktas nosis. Deja, šis sprendimas populiarumo nesusilaukė ir garsiajam šefui vėl teko grįžti prie žaidimo skoniais. Jis sugalvojo jūros dumbliais, kurie turi umami, pagardinti piemenų pyrago plutelę.
Tarp kitų sprendimų – ir triukšmo kontrolė. Yra avialinijų, kurios jums valgant pasiūlys paklausyti specialiai pritaikytos muzikos, kuri sumažins triukšmo poveikį skonio pojūčiams. Na, o dar vienas iš sprendimų, kuris tinkamas ir ant žemės – pigius plastmasinius stalo įrankius ir indus, pakeisti geresniais. Manoma, kad psichologiškai net tai padėtų mums pagerinti skonį ir esant ore.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės