Pražūtingieji barščiai
Sosnovskio barščiai – stiprus nuodas. Tuo pačiu jie buvo naudojami kaip maisto papildas karvėms – kad pienas būtų geresnis. Tačiau jau ne pirmą kartą girdime pasiūlymus Lietuvoje ir visoje Europoje išnaikinti Sosnovskio barščius.
Kokia Sosnovskio barščių istorija, kodėl bandoma juos naikinti ir kas gali nutikti prisilietus ar paragavus vieno kito?
Pirmiausiai – Sosnovskio barštis yra invazinė rūšis.
Sovietmečiu, maždaug 1950 m. Sosnosvskio barštis buvo atvežtas į Lietuvą iš Kaukazo kaip pašaras gyvuliams, daugiausiai karvėms, nes tai maistingas augalas, manyta, kad karvių pienas pagerėdavo, duodant joms šio barščio. Be to auginti šiuos augalus lengva: jie nereikalauja jokios priežiūros, greitai priauga masę, nupjovus greitai atauga – žodžiu, jų savikaina minimali, produkcijos kiekis didelis, o žaliojoje masėje daug gyvuliams naudingų maistinių medžiagų. Seniau naudoti ir žmonių maistui ruošti, vėliau kaip dekoratyviniai augalai, bet anokia iš jų dekoracija...
Tačiau barštis iš sovietinių žemės ūkio laukų ribų išsiropštė į mūsų pievas. Šiuo metu moksliniai institutai kuria Sosnovskio barščių naikinimo metodikas, o daugelyje Europos valstybių netgi vykdomos vyriausybinės kovos su šiuo augalu. 2014 m. bandyta tokią programą sukurti ir Lietuvoje.
Kai kuriose vietose Rytų Azijoje vietiniai gyventojai ir dabar Sosnovskio barštį naudoja maistui. Nužydėjus renka bręstančias sėklas ir jas džiovina, o žiemą trina ir verda tirštą sriubą. Sėklose yra labai daug amino rūgščių, tad sriuboje net plaukioja riebalų lašeliai. Tačiau tie žmonės žino kaip apvirti, kiek laiko brandinti Sosnovskio barščio sėklas, kad šios liktų nenuodingos, nes kitaip tas pats kas musmirę suvalgyt. Valgomi ir jauni stiebai bei lapkočiai, juos kaip ir Sibirinį barštį anksčiau naudodavo, kai nebuvo bulvių, agurkų ir kopūstų.
Šis augalas maistingas ir sunkiai numarinamas, nes tai salierinių šeimos pašarinis vaistinis augalas. Jei kas nežinote, priminsiu kaip jis atrodo. Sosnovskio barštis užauga iki 5 m aukščio. Lapai 50–60 cm ilgio. Žiedyno plotis gali būti iki 0,5 m. Žydi liepą–rugsėjį. Žiedai mažučiai, balkšvi. Tikrai esate matę, tad jei neprisimenate vaizdo, internetas padės.
Kodėl reikia įsiminti kaip Sosnovskio barštis atrodo? Nes jis nuodingas. Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudų pigmentinių ilgai išsilaikančių dėmių. Pjaunantiesiems žolę, einantiesiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu su muilu. Sultys paprastai sukelia uždegimą tiesioginėje saulės šviesoje, uždegimas gali recidyvuoti net po metų, o kartais pasitaiko ir mirčių.
Tad kaime pamačiusi, kad Sosnovskio barštį naudoja kaip dalį puokštės, net suglumau – velnias, pagalvojau, nei gražu, nei skanu, o dar ir apsinuodyt galima. Tad geriau venkite šio augalo, na nebent būsite kur nors ties Kaukazu ir patyrę vietiniai pasiūlys paragauti šių barščių sriubos. Tada tikrai neatsisakykite, tik aišku leiskite jiems pirmiems srėbtelti.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės