Sumuštinis yra tas, kuris patenkina visų norą greitai, pigiai, skaniai ir sočiai. Sumuštinių būna įvairių, tačiau koks buvo pirmasis ir kam kilo mintis jį pavadinti smėlio (angliškai sandwich)?
Kadangi sumuštinis yra toks patiekalas, kurio sudėtines dalis galima interpretuoti kaip tik nori, o ingredientų rasti bemaž visame pasaulyje, galima manyti, kad juo mėgautasi ir seniausiais laikais. Kaip ir blynais, apie kuriuos kalbėjau Užgavėnėms skirtoje laidoje. Tačiau maisto istorikai tokio standartinio sumuštinio, kokį dabar įsivaizduojame autoriumi skiria Džoną Montagu ketvirtąjį Erlą iš Sandvičų giminės. Šis vyrukas buvo anglas ir labai mėgo lošti. Istorijoje pasakojama, kad 1762 ponas Džonas taip įsilošė, kad nuo stalo neatsitraukė beveik visą parą. Išalkęs, paliepė virėjui atnešti kažką, kas nepriverstų nutraukti žaidimo ir būtų sotu. Virėjas atnešė lošėjui paplėšytos mėsos tarp dviejų paskrudintų šviesios duonos riekių.
Nuostabu! Šiam patiekalui sudoroti nereikėjo nei šakučių, nei peiliukų. Džonas griebė tuomet dar patiekalą be pavadinimo į vieną ranką, o kita žaidė žaidimą. Čia aišku visi laurai krenta tam gudriam virėjui, kurio nei vardo, nei pavardės nežinome, tačiau mintį pakišo lošėjas Džonas ir matyt istorija be jo, nebūtų buvusi tokia įdomi.
Ne visi maisto istorijos tyrinėtojai sutinka su tuo, kad ponas Džonas yra sumuštinio išradėjas, nes panašios sudėties patiekalai buvo pastebėti ir anksčiau, daugiausiai Viduržemio jūros regione, kur mėsą su salotos lapu kišdavo į pitą. Tačiau pavadinimą ponas Džonas sumuštiniui davė ir to nenuneigsi. Tai yra tipinis pavyzdys, kad gastronomijoje taip pat galioja politinės galios principai, nes Džonas iš Sandvičų giminės buvo aukštuomenės politikas su daug vardų ir nebloga giminės istorija, o kas gi tas virėjas lošimo kambaryje, kurio net Vikipedijoje nėra...
Kurį laiką sumuštinio receptai nebuvo užrašinėjami jokiose receptų knygose. Taip nutiko todėl, kad Didžiojoje Britanijoje sumuštiniai kurį laiką buvo tik restoranuose patiekiamas patiekalas, o JAV XVIII amžiaus pabaigos virėjai nebuvo nusiteikę kopijuoti britų kulinarijos tendencijų, tačiau slapta šį patiekalą vis tiek gamino. Iki XIX amžiaus vidurio amerikiečiai priešinosi sumuštinius vadinti tokiu vardu. O pagrindinis angliško ir amerikietiško sumuštinio skirtumas buvo toks, kad europiečiai dėjo jautieną tarp duonos riekių, o amerikiečiai – tik kiaulienos kumpį.
Persikelkime į vėlesnius laikus. Turiu įdomią istoriją kaip sumuštinis pirmą kartą buvo valgomas kosmose. Primenu, kad toks maistas kaip sumuštinis bent 1965 metais kosmoso misijose buvo draudžiamas, nes trupa, daug vietos užima ir panašiai. Tačiau atsirado vienas nutrūktgalvis astronautas vardu Džonas Jangas, kuris slapčia įsinešė tikrą sūdytos jautienos sumuštinį į erdvėlaivį. Džono kolega Gasas vėliau pasakojo, kad žmogus tikrinęs astronautų maisto atsargas pražiūrėjo Džono vienintelį sumuštinį ir todėl jam jį pavyko įsinešti jį į laivą. Tą sumuštinį Džonas pirko Kokosų paplūdimyje kelios dienos prieš išskrendant į kosmosą. Vyrukas supakavo ir paslėpė sūdytos jautienos sumuštinį savo kostiumo kišenėje ir išsitraukė jį tada, kai kolega Gasas pasiskundė, jog jam nusibodo oficialiame meniu siūlomas maistas. Kosmonautams pasirodė smagus nuotykis išsitraukti Žemėje pagamintą sumuštinį ir šiek tiek pakvepinti kosminio laivo kabiną tikro maisto kvapu.
Komentarai
Bendravimo taisyklės