„Karjeros samdinė“, – taip save be jokio patoso ir ironijos vadina Jolita Mikolaitienė, 20 metų atidavusi vadovaujamam darbui tarptautiniame versle. Ji pripažįsta neišdrįsusi išsiveržti iš gerai apmokamo samdomo darbo rutinos į kūrybininkės laisvę. Todėl dabar, kai dukters jau neliko nei namie, nei Lietuvoje, o samdinės karjera baigėsi, grąžina savo vaikui senas skolas.
„Kad ir kiek uždirbau, tų pinigų nepakako laikui su dukra nusipirkti“, – prisipažįsta. Kokias godas, viltis ir palinkėjimus mama sudėjo į jau suaugusiai dukrai skirtą knygą? Kaip profesionaliai kūrybininkei sekėsi įkainoti savo autorinį darbą? Ir kodėl ji pasirinko dovanų rinkodarą?
Komentarai
Bendravimo taisyklės