Buvę valdantieji paliko savo įpėdiniams keletą nesprogusių švietimo bombikių
Septynias savaites tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir šiai pavaldžios Nacionalinės švietimo agentūros iš vienos pusės bei universitetų atstovų, iš kitos pusės, vyksta tikras mūšis, kaip bus skaičiuojamas šių mokslo metų abiturientų (kurie yra pirmoji karta, baigianti mokyklas pagal pernai atnaujintas mokyklines programas, bet be vadovėlių) A ir B lygio konkursinis balas stojant į aukštąsias mokyklas.
Ministerija linkusi abiturientų, pasirinkusių mokytis ir laikyti valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminus B (pagrindiniu) lygiu prilyginti 0,6 balo. O tų, kurie pasirinko šiuos egzaminus laikyti A (išplėstiniu) lygiu, prilyginti 1-etui.
Be to, reikia įvertinti ir tai, kad valstybinius brandos egzaminus išskaidžius į dvi dalis, keičiasi ir minimali egzamino išlaikymo kartelė: nuo 16 balų matematikos valstybinio brandos egzamino atveju ir 30 balų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino atveju iki 40 balų.
O tai reiškia, kad tam, kad galėtum pretenduoti į universitetą, reikės surinkti nebe minimalius 108 taškus, – o 150.
Universitetų atstovams pradėjus modeliuoti situacijas, paaiškėjo, kad jei abiturientai pasirinko mokytis (nuo pernai stojant į aukštąsias mokyklas kertiniais tapusius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykus) ne išplėstiniu, o tik pagrindiniu – B lygiu – kuris stojant į universitetą bus prilygintas 0,6 balo, tai, nors de jure Mokslo ir studijų įstatymas leidžia tokiam jaunuoliui pretenduoti į universitetą, de facto – jis niekaip nesurinktų tiek balų, kiek reikia bent pabandyti stoti į universitetą.
Ir jis negalėtų įstoti ne tik į valstybės finansuojamą, bet net ir į mokamą studijų vietą universitete. Kaip neformaliai kalba universitetų atstovai, tai reikštų, kad švietimo strategai, paleidę neapgalvotą valstybinių brandos egzaminų reformą, apgavo jaunuolius. Paprasčiau tariant, jie nebuvo įspėti, kad pasirinkę mokytis ir laikyti egzaminus B (pagrindiniu) lygiu, jie sumažina savo galimybes patekti į universitetus iki minimumo. O tai paliestų kone pusę visų šalies abiturientų. Mat, kaip oficialiai skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, iš 26 084 jaunuolių pirmąją matematikos VBE dalį A lygiu pernai laikė 13 332 vienuoliktokai, o B lygiu – 12 282. Lietuvių kalbos ir literatūros VBE pirmąja dalį A lygiu laikė 17 251 vienuoliktokas, o B lygiu – 8842. Panašiai tiek jų tuo pačiu lygiu turėtų laikyti ir antrąją šių egzaminų dalį ateinantį pavasarį.
Tai, kad dauguma gimnazijose dalykų B lygiu besimokiusiųjų realiai negalėtų įstoti į universitetus, kolegijoms, žinoma, būtų puiki žinia.
Bet universitetai nežada pasiduoti nueinančių nuo arenos švietimo politikų bei ministerijos ir agentūros valdininkų spaudimui.
Mat A ir B lygio egzaminų konvertavimas imamas kone iš lubų – remiantis A ir B lygio dalykų savaitinių pamokų skaičiumi.
Universitetų atstovai stoja mūru ir reikalauja, kad B (pagrindinio) lygio egzaminas būtų prilygintas vienetui ar bent jau 0,8–0,9 balo, nes tai yra pagrindinis lygis, kurį turi įgyti gimnaziją baigiantis jaunuolis.
O A (išplėstinio) lygmens VBE galbūt vertėtų prilyginti 1,2, 1,4 ar net 1,6 balo. Tiesa, kolegijų atstovai į mūšį dėl VBE A ir B lygio balų konvertavimo nėra pakviesti.
Tačiau tiek universitetų, tiek kolegijų atstovai su nerimu laukia A lygio (ypač matematikos) VBE rezultatų. Ir vienų, ir kitų kalbinti atstovai įsitikinę, kad šiemet vykusio matematikos VBE užduotys, po visų skandalų, buvo ženkliai lengvesnės nei ankstesniais metais. O koks
bus scenarijus 2025-aisiais?
Jei užduotys būtų tokios, kokios buvo 2020 m., kai matematikos VBE neišlaikė – 32,4 proc. dvyliktokų arba 2022 m., kai matematikos VBE
neišlaikė – 35,42 proc. abiturientų, tai reikštų katastrofą. Mat nuo arenos nueinantys didieji švietimo reformatoriai nepastebėjo, kad atskyrus A ir B lygio egzaminus, jaunuoliai, neišlaikę A lygio egzamino, nebeturi galimybės tais pačiais metais jo perlaikyti. O, kad jo (ne)išlaikė jie sužinos realiai jau tik viduvasarį. Taigi tai reiškia, kad tokie jaunuoliai turės arba rinktis „savanorišką–priverstinį“ mokymąsi profesinėje mokykloje, arba emigruoti į užsienį, susiradus taikomųjų mokslų universitetą, nereikalaujantį išlaikyto matematikos VBE arba metus praleisti tuščiai ir vėliau perlaikyti neišlaikytą egzaminą.
Ankstesniais metais jie galėdavo bent jau laikyti mokyklinį egzaminą. Dabar iš jų ši galimybė atimta. Todėl ir darytina išvada, kad buvę valdantieji savo įpėdiniams paliko keletą nesprogusių švietimo bombikių.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės