Panašaus tipo ir dydžio mokyklose mokytojų atlyginimai skiriasi nuo 500 iki 1000 eurų
Mokytojų ir mokyklų darbuotojų atlyginimai įvairiose to paties tipo Lietuvos švietimo institucijose skiriasi labai smarkiai, kartais – net stulbinamai. Pavyzdžiui, Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje atlyginimų vidurkis šių metų gegužę sudarė 1761 eurą, o Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje – 2577 eurus. Taigi skirtumas sudaro 816 eurų. Kito tipo mokyklose skirtumai dar didesni: pavyzdžiui, skirtumai tarp įvairių regionų gimnazijų siekia daugiau nei 1300 eurų. Tarkime, Vilniaus r. Riešės gimnazijoje ar Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje darbuotojų atlyginimų vidurkis persiverčia per 2550 eurų ribą, o Šalčininkų r. Butrimonių A. Krepštul gimnazijoje nepasiekia ir 1300 eurų ribos (visur čia kalbame apie bruto atlyginimą, tai yra ant popieriaus). Ne kitaip yra ir progimnazijų sektoriuje: štai Šiaulių Medelyno progimnazijoje darbuotojų atlyginimų vidurkis sudaro 2437 eurus, o Alytaus Piliakalnio progimnazijoje – 1323 eurus. Skirtumai pradinių mokyklų lygoje vėlgi siekia 1143 eurus. Taip pat dideliais skirtumais pasižymi ir pagrindinių mokyklų grupė: kalbant konkrečiai, Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinėje mokykloje darbuotojų atlyginimų vidurkis šių metų gegužę sudarė 1175 eurus, o štai Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinėje mokykloje – 2237 eurus.
Galbūt gali susidaryti įspūdis, kad tokie skirtumai susidaro dėl pačių savivaldybių ypatumų. Tačiau, pasirodo, ne, net toje pačioje savivaldybėje tarp to paties tipo mokyklų skirtumai yra drastiški: tarkime, Vilniaus rajone yra Valčiūnų gimnazija, kurioje gegužės mėnesį darbuotojų atlyginimų vidurkis sudarė 1554 eurus, bet tame pačiame rajone veikia ir Lavoriškių gimnazija ar Juodšilių „Šilo“ gimnazija, kuriose darbuotojų atlyginimų vidurkis viršijo 2200 eurų. Taigi esminė priežastis ne čia.
Tuomet galbūt mokytojų atlyginimų dydį lemia mokinių skaičius mokykloje? „Tai svarbu, nes nuo mokinių skaičiaus priklauso mokyklos biudžetas. Ir didelėse mokyklose darbuotojams mokėti solidžius atlyginimus yra paprasčiau nei mažose“, – paaiškina Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė.
Bet ir šiuo klausimu įvairovė Lietuvoje yra didelė ir kai kuriose mokinių skaičiumi tarsi ir nedidelėse mokyklose darbuotojų atlyginimai didesni nei tikrai didelėse mokyklose. Tarkime, Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinėje mokykloje mokosi 330 mokinių, o jos darbuotojų atlyginimų vidurkis gegužę sudarė 2237 eurus, o Radviliškio Gražinos pagrindinėje mokykloje mokosi 531 mokinys, bet darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo mažesnis ir siekė 1948 eurus.
Tad kur slypi to šaknys? „Dedamųjų yra tikrai daug, – teigia Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė. – Svarbu, kokias kvalifikacines kategorijas turi dauguma mokyklos mokytojų. Reikšmingos įtakos turi ir kiek mokytojai linkę prisiimti papildomų veiklų: ar jie sutinka tapti klasių auklėtojais, teikti pagalbą mokiniams, dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, daugiau savęs atiduoti mokyklos labui. Daug priklauso ir nuo to, kaip sudėlioti klasių komplektai: mokytojų atlyginimai skiriasi, jei vieno klasėje sėdi 11, o kito – 30 mokinių. Skiriasi net jeigu vienas mokina 21, o kitas – 19.“
Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys papildo: „Bet labiausiai atlyginimus ir jų vidurkius mokyklose lemia mokytojų turimi krūviai. Paprasčiau tariant, kuo mokykloje daugiau mokytojų dirba 1,2, 1,3, 1,5 ar net 1,6 etato dalimi, tuo didesnis bus jų atlyginimas ir atlyginimų vidurkis toje mokykloje (nes dirbančio 1,5 etato atlyginimas sudaro apie 1900 eurų į rankas). Ir, priešingai, jeigu mokykloje dauguma mokytojų turi mažus krūvius ir neturi viso etato, tai ir jų atlyginimas bei jų vidurkis bus nedideli.“
Ir tai galima nesunkiai pagrįsti: tarkime, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje 51-am pedagogui tenka 56 pedagoginiai etatai, taigi vienam mokytojui – vidutiniškai daugiau nei po etatą, na ir atlyginimų vidurkis šioje mokykloje siekia 2399 eurus, o štai Vilkaviškio r. Kybartų K. Donelaičio gimnazijoje 31-am mokytojui tenka tik 20,2 pedagoginio etato, tad dauguma mokytojų turi mažiau nei po etatą, todėl ir bendras jų atlyginimų vidurkis gegužės mėnesį tebuvo 1366 eurai.
Iš principo tai priklauso nuo mokyklos filosofijos, bendruomenės susitarimų ir administracijos požiūrio. Provincijoje mokytojų krūviai dažniau būna mažesni, nes ten mokykla yra vienas pagrindinių darbdavių ir norinčiųjų joje įsidarbinti daug. Tad dauguma žmonių sutinka turėti mažesnę etato dalį ir mažiau uždirbti, kad tik kaip nors gautų darbinę poziciją mokykloje. Todėl regionų mokyklose dažnu atveju darbuotojų atlyginimų vidurkiai mažesni nei miestuose. Ir gerokai. Nes miestuose žymiai didesnė dalis mokytojų dirba dideliu krūviu ir turi daugiau nei po vieną pedagoginį etatą. Tai didele dalimi inspiruoja ir mokytojų trūkumas miestuose.
Be to, miestuose didelės įtakos turi ir dar vienas niuansas – konkurencija tarp privačių ir valstybinių mokyklų. Valstybinių mokyklų vadovai skundžiasi, kad privačios mokyklos iš jų vilioja mokytojus. Ir dideliais mastais, ir dažnai pačius geriausius. Privačios mokyklos gali laisviau diferencijuoti atlyginimus, be to, bent privačiose gimnazijose ir tarptautinėse mokyklose atlyginimų vidurkiai ir šiaip juntamai pranoksta tuos, kurie vyrauja valstybinėse mokyklose. Todėl, norėdamos išlaikyti kertinius mokytojus, ir valstybinės mokyklos priverstos jiems kelti atlyginimą. Bet jos tai daro kartu keldamos ir krūvius.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės