Kodėl šalys ignoravo prašymą Europos Komisijoje užtikrinti lyčių lygybę?
Ursula von der Leyen, kuri buvo išrinkta vadovauti Europos Komisijai antrai kadencijai, išreiškė norą pasiekti lyčių balansą Komisijos sudėtyje ir pareikalavo šalių narių nominuoti po du kandidatus – vyrą ir moterį. Vis dėlto, visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Bulgariją, ignoravo šį reikalavimą ir pasirinko tik vieną kandidatą. Du trečdaliai šalių narių į EK nominavo vyrus, o moterų kandidatūras pateikė tik kelios valstybės.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ šalių pasirinkimus aiškino tuo, jog ES sutartys neįpareigoja valstybių pasiūlyti po du kandidatus.
„Tai buvo tiesiog EK pirmininkės pageidavimas siekiant lyčių lygybės, bet kadangi formalių įsipareigojimų nėra, tai kiekvienos šalies institucijos, kurios dalyvauja kandidatų skyrimo procese, galvojo iš savo pozicijų“, – komentavo profesorius.
R. Vilpišausko teigimu, Lietuvos situacija, kai kandidato ieškota labai ilgai, puikiai parodo šio proceso kompleksiškumą. Jo teigimu, panašūs procesai vyko ir kitose šalyse, kur atsakingos institucijos pirmiausia žvelgė į politinę priklausomybę, kvalifikaciją ir kitus įprastus kriterijus.
Nors ES šalys neatsižvelgė į Komisijos pirmininkės pageidavimus, profesorius čia neįžvelgia valstybių lyderių noro įgelti U. von der Leyen: „aš abejoju, kad valstybių narių politikai siekia sąmoningai ignoruoti Komisijos pirmininkės pageidavimą. Manau, kad kandidatų sąrašas, kuris dabar yra, labiausiai susijęs su politiniais procesais kiekvienoje valstybėje, kada buvo svarstoma ir sprendžiama dėl tinkamiausios kandidatūros.“
Vis dėlto, politologas teigė, kad U. von der Leyen dar gali pakeisti dabartinį sąrašą, valstybėms narėms pasiūlydama įtakingesnį portfelį, jei jos savo kandidatą vyrą pakeistų moterimi. „Remdamasis žiniasklaidos pranešimais suprantu, kad bent jau su kelių šalių politikais vyksta diskusijos dėl to, ar pasiūlius šalims svarbų portfelį, jos nesutiktų dabar pasirinkto kandidato vyro keisti į kandidatę moterį. Tokios diskusijos, atrodo, vyksta. Sunku pasakyti, ar jos bus rezultatyvios“, – svarstė profesorius.
Galimybę tokį pasiūlymą gauti Lietuvai R. Vilpišauskas atmeta, nes dabartinio kandidato parinkimas buvo labai komplikuotas.
Esamą sąrašą dar gali koreguoti ir kandidatų klausymai Europos Parlamento komitetuose. Tiesa, politologas pabrėžė, jog juose dominuos klausimai apie kandidatų gebėjimus, patirtį, kvalifikaciją, o ne jų lytį. „Nenustebčiau, jeigu apie tai būtų diskutuojama Parlamente, bet grynai teisine prasme tai nėra ES sutarties pažeidimas. Aš abejoju, kad vien dėl to galėtų būti reiškiama kritika kai kuriems kandidatams vyrams. Vis dėlto manau, kad daugiausia dėmesio bus skiriama jų patirčiai, gebėjimams ir panašiems dalykams, kurie tiesiogiai susiję su būsimu darbu Komisijoje“, – kalbėjo R. Vilpišauskas
Taigi, profesorius konstatavo, kad dabartinis kandidatų sąrašas ir galutinė EK sudėtis neturėtų smarkiai skirtis. Tai reiškia, kad Komisijoje moterų gali būti dar mažiau nei praėjusią kadenciją, kurioje portfelius turėjo 12 moterų.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės