Kur gyvena džiunglių šniūrs?
Šįkart pokalbį sukame į šiaurę nuo Lietuvos – apkalbėsime mūsų brāliukus latvius. Juk tai artimiausi kaimynai ir giminės – mes ir jie esame baltai. Nepaisant to, kad viduramžiais mūsų likimai gerokai skyrėsi, nuo devynioliktojo amžiaus ir bėdos, ir džiaugsmai yra bendri. Praėjusią savaitę, t.y. lapkričio 18 d. minėjome Latvijos nepriklausomybės sukaktį.
Didžiausias mūsų bendrumas ir giminystė šiandien yra kalba. Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės išlikusios gyvos baltų kalbos. Tiesa, latvis su lietuviu nelabai suprastų vienas kito kalbėdami savomis kalbomis, todėl iš tiesų gali kilti klausimas, ar tikrai mes jau tokie giminiški? Ir visai nenuostabu, kad latvių kalbos reikia mokytis kaip ir kiekvienos užsienio kalbos? Antai, keletas žodelių: skola – mokykla, bauda – malonumas, nauda – pinigai, ola – kiaušinis, nilzirgs – begemotas, adata galva – ežys, džiunglių šniūrs – gyvatė, okeana burbuls – banginis, iltis barškals – dantistas, krūšturis – liemenėlė... Tikriausiai pajutote, kad kai kurie iš šių žodžių tikri ir rimti, o kai kurie tik pasišaipymas iš brāliukų kalbos. Beje, gal ir jie šaiposi iš mūsų, kaimynai gi!
Prie Smetonos pasikalbėti apie latvių kalbą, kultūrą ir kitokias įdomybes prisės Vilniaus universiteto Baltistikos katedros dėstytoja humanitarinių mokslų daktarė Eglė Žilinskaitė, o jiems talkins studentė Severija Marija Banaitytė.
Prie Smetonos. Žinių radijas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės