Pernai pasiekėme gimstamumo antirekordą
Tokių tragiškai liūdnų gimstamumo skaičių kaip 2022-aisiais Lietuvoje nebuvo jau daugybę metų, gal net amžių.
2022 m. baisėjomės 2021 m. rezultatais ir kalbėjome, kad demografinė padėtis mūsų šalyje perspjauna juodžiausius scenarijus. Bet 2021 m. gimė 23,3 tūkst. kūdikių, o pernai, tai yra 2022 m., dar mažiau – jau tik 21,9 tūkst. kūdikių, tai 1,4 tūkst. (5,9 proc.) mažiau negu 2021 metais. Deja, šiais gimstamumo skaičiais artėjame prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų Antrojo pasaulinio karo metu. Dar klaikiau viskas atrodo gimstamumo duomenis palyginus su mirtingumo: tarkime, 2021 m. gimė 23,3 tūkst., o mirė 47,9 tūkst. gyventojų. Tokie yra Valstybės duomenų agentūros duomenys.
„Naujausiais duomenimis, šalyje vidutiniškai reproduktyvaus amžiaus moteriai tenka vos 1,32–1,34 vaiko. Ir tai yra labai žemas rodiklis, jį netgi galima vadinti dugnu. Gimstamumo kritimas Lietuvoje akivaizdžiai per didelis ir net niūriausiose prognozėse jis nebuvo toks. Stebint dvejų metų tendencijas, matyti, kad šalyje įsivažiuoja labai žemas gimstamumas“, – komentuoja prof. dr. Aušra Maslauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja.
Ypač liūdnos mintys apninka, jeigu demografinius duomenis imi vertinti savivaldybių lygmeniu. Lietuvoje lyg ir nebuvo apokaliptinių įvykių, bet, žiūrint į gimstamumo rodiklius atskirais metais, susidaro įspūdis, kad vyko kažkas siaubingo. Kaip kitaip paaiškinti tokius skaičius: pavyzdžiui, Pakruojo r. savivaldybėje šiuo metu gyvena 212 devyniolikmečių jaunuolių, vadinasi, panašiai tiek jų ir gimė prieš devyniolika metų, bet štai pernai, tai yra 2022 m., visoje Pakruojo r. savivaldybėje gimė vos 95 kūdikiai. Taigi sumažėjimas siekia 2,2 karto. Du kartus arba beveik du kartus gimusiųjų skaičius sumažėjo ir Anykščių rajono savivaldybėje (septyniolikmečių ir aštuoniolikmečių joje po 224, o štai pernai gimė vos 108 kūdikiai), ir Kupiškio r. savivaldybėje (šešiolikamečių ir aštuoniolikmečių – daugiau nei po 170, o pernai gimusiųjų – vos 91), ir Pasvalio r. savivaldybėje (devyniolikamečių – 280, o pernai gimusiųjų – tik 136), ir Šakių r. savivaldybėje (devyniolikmečių – 321, o pernai gimė vos 148 naujagimiai).
Tiesą sakant, pakenčiami gimstamumo rodikliai ir tendencijos liko vos keliose savivaldybėse: Kauno mieste ir Kauno rajone, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone, Vilniaus mieste, na ir gal dar Trakų r. savivaldybėje.
Iš tiesų Lietuvoje atsiveria vis naujos demografinės dykros. Ir blogiausia, kad kai kurie procesai yra nebegrįžtami.
„Kitaip nebus. Lietuvoje nebebus vientiso ir harmoningo teritorijos apgyvendinimo. Bet šios tendencijos yra neišvengiamos, panašiai viskas rutuliojasi ir kitose valstybėse, valstybių pakraščiuose gyvybingumo mažėja, o miestuose – daugėja. Kažkada stebėjomės Latvija ir tuo, kad pusė jos gyventojų susitelkę Rygoje, bet dabar ir patys judame ta linkme: nors turime 10 apskričių ir jų centrų, iš tikro koncentracija ir plėtra vyksta tik trijuose centruose: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose ir iš dalies apskrityse. Tiesą sakant, ir gyventojų daugėja tik šiuose miestuose ir žiedinėse jų savivaldybėse. Kai kurios valstybės bando dirbtinai palaikyti vientisumą ir finansiškai skatina tam tikrus regionus. O mes to nedarome. Lietuva regioninei politikai skiria mažiau nei 5 proc. biudžeto, o norint juntamų rezultatų, reikėtų skirti 15 procentų. Mūsų šalyje apskritai nėra suvokiama demografinių pokyčių įtaka valstybės raidai, nors mokslininkai apie tai kalba dvidešimt metų ir visaip bando sužadinti politikų jautrumą šia tema. Bet mes tiesiog plaukiame pasroviui, todėl ir rezultatais nereikėtų stebėtis“, – įsitikinęs dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.
„Teoriškai valstybėje galima daryti įtaką gimstamumo kilimo tendencijoms ir kai kurioms valstybėms tai pavyksta (netgi Europoje), bet nieko nedarant tendencijos tik liūdnėja ir liūdnės, – paantrina Aušra Maslauskaitė. – Nes giluminės aplinkybės yra nepalankios: juodą darbą atliko pandeminis laikotarpis – dauguma porų vaikus gimdyti linkę santuokoje, o santuokų karantininiais metais sumažėjo, dar kiti sprendimą dėl atžalų tiesiog atidėjo. Kartu daugėja jaunų žmonių, kurie apskritai neplanuoja turėti vaikų. Didelės neigiamos įtakos turi ir būsto prieinamumo tendencijos Lietuvoje – jaunoms šeimoms įsigyti būstą bent jau miestuose darosi vis sunkiau ar netgi neįmanoma.“
Kol kas mūsų politikai į šią problemą mažai kreipia dėmesio, nes nors gimstamumas ir menko, bet gyventojų šalyje nemažėjo. Daugiausia dėl kitų veiksnių: dėl ukrainiečių pagausėjimo ir dėl dalies emigrantų sugrįžimo. Tačiau iš tikro nykstame pasibaisėtinu tempu.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės