Ar branduolinė energetika būtina žaliojo kurso tikslams pasiekti?
Apie naujas atomines elektrines svarsto ne tik Lietuva, bet kitos ir ES šalys. Manoma, jog be branduolinės energetikos Europai nepavyks pasiekti užsibrėžtų Žaliojo kurso tikslų. Tiesa, Europa šiuo klausimu yra susiskaldžiusi. Didžiausia branduolinės energetikos entuziastė yra Prancūzija, tačiau visiškai priešingos pozicijos laikosi Vokietija, kuri prieš metus išjungė paskutinius tris veikiančius branduolinius reaktorius. Kokia bus branduolinės energetikos ateitis Europoje? Ar ji būtina mažinant CO2 emisijas?
Apie potencialias investicijas į branduolinę energetiką Europoje „Žinių radijo“ laidoje „Europos gidas“ diskutavo viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius ir Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos vadovas Osvaldas Čiukšys.
D. Tracevičius atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 20 metų Europoje pradėjo veikti tik du nauji reaktoriai, o uždaryta buvo gerokai daugiau. Be to, minėti nauji projektai užtruko ilgiau nei tikėtasi ir kainavo gerokai daugiau nei planuota. Pasak pašnekovo, šios tendencijos rodo, kad Europos šalys nemato būtinybės turėti branduolinę energetiką.
D. Tracevičiaus teigimu, valstybėms visiškai turėtų pakakti vien tik saulės ir vėjo energijos. Jo manymu, atsinaujinanti energetika ateityje vis labiau bus nepriklausoma nuo oro sąlygų, t. y. vėjo ir saulės, nes technologijos leis efektyviau kaupti sugeneruotą energiją. O jeigu tam tikru laikotarpiu reikės alternatyvių energijos šaltinių, būtų galima panaudoti ir biometaną. „Žiedinės ekonomikos“ vadovo manymu, branduolinė energetika nereikalinga net kaip atsarginis planas. Tokią kelią pasirinko Vokietija ir žada per metus išvystyti po 10 GW vėjo elektrinių. Tokiais tempais, pasak pašnekovo, Vokietija pasieks ambicingus žaliojo kurso tikslus iki 2050 m.
O. Čiukšys esamą padėtį mato visiškai kitaip. „Tapti netaršia ekonomika be branduolinės energetikos, kaip pasiteisinusios technologijos, iš tikrųjų yra neįmanoma. Tą mes matome daugelyje Europos valstybių, JAV ir Kanadoje. Visos jos išgyvena branduolinės energetikos renesansą ir žada didinti atominių elektrinių skaičių. Be abejo, tie reaktoriai yra trečios ir ketvirtos kartos, tad žymiai saugesni. Rinkoje jau atsirado ir mažieji moduliniai reaktoriai, kurių kaina ir pastatymo kaštai yra žymiai mažesni. Bandymas supriešinti saulės ir vėjo gamybą su branduoline energetika nėra iki galo pamatuotas ir teisingas, kadangi daugelis valstybių apie 30-40 proc. elektros energijos žada išgauti iš branduolinės energetikos“, – teigė O. Čiukšys.
Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas prognozuoja, kad ateityje elektros poreikis smarkiai išaugs, todėl vienintelis būdas patenkinti paklausą yra naujos atominės elektrinės. Jis pabrėžė, jog šiuolaikinės atominės elektrinės gali veikti iki 100 metų, todėl nepaisant didelių ekonominių kaštų pradžioje, galiausiai ši investicija turėtų atsipirkti.
Be to, O. Čiukšio teigimu, šiuolaikinės elektrinės yra daug saugesnės. „Saugumo lygis yra visiškai kitoks. Naujos kartos reaktoriuose yra naudojamos pasyvios saugumo priemonės, kurios nutikus bet kokiam įvykiui automatiškai išjungia reaktorių be žmogaus įsikišimo ir užtikrina tiek reaktoriaus šaldymą, tiek tai, kad radioaktyvios medžiagos nepatektų į aplinką. Saugumo lygis yra ne tas, kurį mes įsivaizduojame buvus Černobylyje,“ – teigė O. Čiukšys.
Tarp naujų reaktorių dažnai minimi maži branduoliniai reaktoriai, kurie buvo įvardinti ir Lietuvos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje. Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas teigia, jog tokie reaktoriai jau veikia laivuose ir lėktuvnešiuose, o per artimiausius metus atominės elektrinės su mažais reaktoriais atsiras ir Lenkijoje. O. Čiukšio nuomone, nepasitikėjimas branduoline energetika Lietuvoje kyla dėl informacijos ir diskusijų trūkumo.
Vis dėlto D. Tracevičiaus šie argumentai neįtikino. Jis akcentavo, jog nors apie mažus reaktorius buvo kalbama bene kelis dešimtmečius, su tokiais reaktoriais veikiančios atominės elektrinės vis dar nėra. O ir deklaruojamas aukštas saugumo lygis praktikoje yra nepatvirtintas. „Atominė elektrinė saugumo prasme yra taikinys. Jeigu turime decentralizuotą sistemą, tai nulupti kiekvieną modulį nuo stogo yra labai sudėtinga. O užimti atominę elektrinę ar nukreipti į ją raketas didelės problemos nėra. Žadamas saugumas egzistuoja tik popieriuje, o realiai jo nėra ir rizikos išlieka“, – kalbėjo D. Tracevičius.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės