Ar ES išmokos turėtų būti susietos su reformomis?
Europos Komisija siūlo rimtą ES daugiamečio biudžeto pertvarką. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nori pasiremti dėl pandemijos sukurto ekonomikos gaivinimo fondo patirtimi ir išmokas valstybėms tampriai susieti su ekonominėmis reformomis. Komisijos pirmininkė įsitikinusi, jog tai prisidės prie ekonomikos augimo ir leis efektyviau panaudoti lėšas. Pertvarka labiausiai paveiktų iš sanglaudos fondo skiriamas lėšas sąlyginai skurdesnėms ES šalims bei subsidijas žemės ūkiui. Abu šaltiniai sudaro didžiąją dalį Lietuvos gaunamų išmokų iš ES.
Kaip Lietuva turėtų vertinti galimą pertvarką? Ar tokie pokyčiai leistų efektyviau panaudoti ES lėšas? Ar pokyčiai lemtų sumažėjusias ES išmokas Lietuvai? Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ kalbėjo europarlamentaras Virginijus Sinkevičius bei finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
Kryptis aiški, bet kaip bus praktikoje?
Viceministro nuomone, Lietuva turėtų būti atvira diskusijoms dėl biudžeto pertvarkos. Tai galimai padėtų supaprastinti ES biudžeto lėšų panaudojimą, nes šiuo metu Bendrija turi daug finansinių instrumentų ir dalis jų persidengia, todėl erdvės efektyvesniam pinigų naudojimui tikrai yra. Tiesa, viceministras akcentavo, kad šiuo metu iš Komisijos yra aiški tik politinė kryptis susieti išmokas su reformomis, tačiau kol kas sunku pasakyti, kaip tokia pertvarka atrodytų praktikoje. Pasak M. Liutvinsko, Komisija kol kas tik testuoja šią idėją ir bando pasitikrinti, ar šalys narės palaikytų tokią kryptį. Pašnekovas pabrėžė, kad diskusijos dėl daugiamečio biudžeto būna labai sunkios net ir nesvarstant pačio biudžeto pertvarkų, todėl rasti sutarimą visoms ES valstybėms bus didžiulis iššūkis.
Viceministro teigimu, idėja lėšų panaudojimą sieti su ekonomine darbotvarke ir konkurencingumo stiprinimu yra teisinga, tačiau jos įgyvendinimas kelia daug klausimų. Jo teigimu, panašiai buvo kalbama ir apie ekonomikos gaivinimo fondą. Buvo manoma, kad tai bus greitas ir lankstus instrumentas, kuris paskatins ekonomikos atsigavimą, tačiau, pasak viceministro, praktikoje buvo susidurta su administracine našta, negebėjimu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Pašnekovo nuomone, biudžeto išmokoms veikiant panašiu modeliu atsirastų ir panašios problemos.
Europarlamentaras V. Sinkevičius antrino viceministrui teigdamas, kad idėja gal ir nebloga, tačiau esminis klausimas yra jos praktinis įgyvendinimas. Esminė kliūtis aptariamai biudžeto pertvarkai būtų atskirų šalių pasipriešinimas. EP nario įsitikinimu, šalys pirmiausia žvelgs per savo interesų prizmę ir žiūrės, kiek jos pralaimi ar laimi iš tokios reformos. Europarlamentaras atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Prancūzija būtų viena didžiausių pralaimėtojų, nes ji yra viena didžiausių Sanglaudos fondo lėšų ir žemės ūkio subsidijų gavėjų. Politikas pabrėžė, kad nukentėtų ne viena Prancūzija, bet ir daugiau šalių, o tai veikiausiai sukeltų jų piliečių nepasitenkinimą. V. Sinkevičius akcentavo, kad valstybių lyderiams būtų ypatingai sunku rinkėjams paaiškinti dalies lėšų netekimą.
Be to, europarlamentaras pabrėžė, kad tokia reforma suteiktų EK daugiau galios formuoti atskirų šalių vidaus politiką. „Mes žinome, kad šalys narės nemėgsta būti vertinamos už padarytus darbus, nes kartais būna taip, kad skiriasi Komisijos ir šalių narių požiūris į reikalingiausias reformas ir į tai, kaip įgyvendinti tas reformas. Iš vienos pusės, Komisijoje vis tiek yra biurokratai, o kalbant apie valstybes nares, ten yra politikai, kurie taip pat turi skaičiuoti žiūrėdami į reformas, kad ta įgyvendinta reformą nenuskandintų jų vyriausybės ar galų gale nenulemtų rinkimų rezultatų. Tai čia visuomet bus skirtis", – nuolatinę įtampą tarp EK ir šalių narių akcentavo europarlamentaras.
Viceministras yra panašios nuomonės. Jo teigimu, valstybės turi prisiimti atsakomybę už įgyvendinamas reformas, nes dėl jų turi susitarti politinis elitas ir joms pritarti turi valstybių parlamentai. Pašnekovo manymu, biudžeto pertvarka sudarytų galimybę nuleisti reformas iš viršaus, t. y. iš Briuselio.
Kas svarbiausia yra Lietuvai
V. Sinkevičius pabrėžė, kad šioje diskusijoje būtina aktyviai dalyvauti ir Lietuvai siekiant, kad mūsų šalies interesai atsispindėtų naujajame biudžete. Kaip esminį dalyką europarlamentaras išskyrė investicijas į našumo auginimą. Pasak politiko, pastarųjų metų Lietuvos ekonominis augimas rėmėsi vartojimu, kurį lėmė infliacija ir migracijos srautai, tačiau toks modelis negarantuoja ilgalaikio augimo. V. Sinkevičius pabrėžė, kad per šį laikotarpį našumas neaugo, o Latvija šiuo rodikliu mus pralenkė, todėl Lietuvai reikia, kad ES lėšos butų investuojamas į našumo didinimą.
Viceministras tuo tarpu akcentavo, kad Lietuva stengiasi burti šalių koalicija, kuri argumentuotų už didesnes išlaidas saugumo srityje. Taip pat turėtų išlikti finansavimas tradicinėms sritims: žemės ūkiui, socialinei ekonominei konvergencijai tarp šalių ir Ukrainai.
Kalbėdamas apie konkurencingumo stiprinimą viceministras akcentavo, jog Lietuvai būtų naudinga, jeigu daugiau lėšų būtų skiriama inovacijoms ir moksliniams tyrimams ir kad tomis lėšomis galėtų pasinaudoti visos ES narės, nes dažniausiai šiuos pinigus gauna didžiosios valstybės.
V. Sinkevičius pripažino, kad Europa nesugeba užauginti didelių technologijų kompanijų. Pasak jo, ES ekonomika vis dar smarkiai priklausoma nuo sunkiosios pramonės. Europarlamentaras akcentavo, kad tai kelia esminių konkurencingumo iššūkių, nes šios pramonės šakos yra labai imlios energetiniams ištekliams, kurių kaina Europoje yra kelis kartus didesnė nei JAV ar Kinijoje.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės