Ar egzistuoja reali, demokratinė opozicija Rusijoje?
Aleksejaus Navalno mirtis sudavė dar vieną smūgį Rusijos opozicijai. Nepaisant to, Europos Parlamentas priimtoje rezoliucijoje ragina ir toliau remti demokratinę opoziciją Rusijoje. Tiesa, kiti žodį opozicija rašo kabutėse ir raginimus ją remti laiko naiviais. Pasak jų, A. Navalnas ir jo sekėjai, nors ir priešinasi Vladimiro Putino režimui, neatsisako imperialistinės Rusijos idėjos. Tad, ar egzistuoja tikra, demokratinę Rusiją palaikanti opozicija? Jei taip, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti prie jos veiklos?
Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutavo europarlamentaras Andrius Kubilius ir „Substack“ kanalo „Mariaus Laurinavičiaus analitika“ įkūrėjas Marius Laurinavičius
Tiki, kad Rusija dar pasikeis
A. Kubiliaus nuomone, bendradarbiavimas su Rusijos opozicija turėtų būti tiek Lietuvos, tiek Europos strateginis tikslas, nes tai gali prisidėti prie Ukrainos pergalės ir kartu susilpninti V. Putino režimą. Europarlamentaras supranta, kad per dieną korumpuotas ir autoritarinis Kremliaus režimas neišnyks, tačiau jis tiki, jog per įvairius pereinamuosius režimus Rusija galų gale gali atsidurti demokratijos kelyje. Pasak politiko, Rusija gali išbristi iš autoritarizmo tik atsisakydama ypatingai centralizuotos valdžios ir suteikdama daug įgaliojimų atskiriems regionams.
Nepaisant to, kad galimybė Rusijai pasukti demokratijos keliu yra nykstamai maža, pasak politiko, vis vien reikia remti Rusijos opozicija, kad vėliau, po poros dešimtmečių nesigailėtume, jog neišnaudojome savo galimybės. Europarlamentaras teigia, jog Vakaruose politikai vis dar baiminasi V. Putino režimo griūties ar eskalacijos ir todėl neduoda pakankamai ginklų Ukrainai bei nepakankamai remia opoziciją. A. Kubiliaus įsitikinimu, nieko blogiau už V. Putiną Rusijos valdžios viršūnėje šiuo metu negali būti, todėl baimė dėl valdžių kaitos Rusijoje yra nepagrįsta. Tuo tarpu kritika Rusijos opozicijai, neva visa ji neatsisako tos pačios imperialistinės Rusijos idėjos rodo, jog žmonės Lietuvoje nelabai domisi pastarųjų metų opozicijos veikla ir jos požiūriu į karą Ukrainoje.
A. Kubilius čia įžvelgia ir Kremliaus įtaką, kuri įdiegė naratyvą, jog Rusija niekada negali tapti demokratine valstybe.
„Bendradarbiavime matau didelį strateginį uždavinį, nes, jeigu įvyks teigiamos permainos Rusijoje ir Baltarusijoje, tai mes gyvensim žymiai saugesnėje aplinkoje. Šiandien tiek mums, tiek visai Europai tai yra pačios didžiausios grėsmės. Tai bandom aiškinti Europai ir JAV, nes iš tikrųjų vyrauja tas V. Putino įdiegtas naratyvas, kad Rusijoje niekada negali būti demokratijos. Rusija įteigia, kad neverta nieko tikėtis, nes kitu atveju atsakys „Novičioku“. Ir Vakarai tuo kartais tiki. Ir tada pradeda kalbėti, kad Rusija nebus kitokia, o tai reiškia – eiti į dialogą su V. Putinu. Mūsų atsakymas yra labai paprastas: nereikia eiti į dialogą, o reikia remti opoziciją. Taip, opozicija nėra vienalytė. Aš tikrai tikiu, kad yra ir tų, kurie dirba agentais, bet agentus turi nustatyti atitinkamos tarnybos. Tad nepadėkim A. Lukašenkai ir V. Putinui diskredituoti su jais kovojančių žmonių“, – kalbėjo europarlamentaras.
Gali būti baisiau net už V. Putiną
Rusijos ekspertas M. Laurinavičius turi skeptiškesnį požiūrį Rusijos opozicijos atžvilgiu. Remdamasis Gario Kasparavo, vieno iš Rusijos opozicijos atstovų žodžiais, M. Laurinavičius teigia, jog tik ketvirtadalis opozicijos yra pasiryžusi kovoti už Ukrainos pergalę. Politikos analitiko teigimu, kalbant apie Rusijos opoziciją, būtina daryti aiškią skirtį tarp tų, kurie nuo pat karo pradžios palaikė Ukrainą ir jos pergalę kare bei kitų.
M. Laurinavičius priminė praėjusiais metais kilusį skandalą dėl A. Navalno organizacijos vadavo Leonido Volkovo, kuris stengėsi įtinkinti Europos Sąjungą panaikinti sankcijas Rusijos oligarchui Michailui Fridmanui ir jo verslo „Alfa-Group“ bendrininkams. Taigi analitikas ragina kritiškai žvelgti į Rusijos opoziciją. Pasak jo, yra ir tam tikrų opozicijos atstovų, kurių atėjimas į valdžią būtų net baisesnis už V. Putiną. Jie, kaip teigia M. Laurinavičius, netgi būtų pasiryžę panaudoti branduolinį ginklą. Tiesa, pašnekovas kartu pridūrė, kad tai nereiškia, jog nereikia bendrauti su Rusijos opozicija, tačiau būtina ją matyti atviromis akimis.
Priekaištai rodo mūsų aroganciją
A. Kubilius sutinka, kad Rusijos opozicija yra labai nevienalytė ir tarpusavyje konfliktuojanti. Europarlamentaras sako, kad labai sudėtinga surinkti Rusijos opoziciją prie vieno stalo, nes daugelis jų pykstasi tarpusavyje, nebendrauja, todėl reikia susitikti atskiromis grupėmis. Vieniems, kaip teigia A. Kubilius, pirmiausia rūpi Ukrainos pergalė, o kiti susirūpinę žmogaus teisėmis pačioje Rusijoje. Taigi bendras veiklos koordinavimas išties sudėtingas.
Vis dėlto A. Kubilius mano, kad lietuvių reiškiami priekaištai Rusijos opozicijai dėl to, kad ji neprotestuoja, rodo ir tam tikrą mūsų aroganciją. Jis primena, jog patys lietuviai masiškai išėjo į gatves tik „perestroikos“ laikotarpiu, kai okupacinės valdžios represijos nebebuvo tokios žiaurios. Europarlamentaras mato galimybę visuomenės protestams Rusijoje tuo metu, kai už tai nebegrės tokios žiaurios bausmės ir represijos, kaip yra šiuo metu.
EPA-ELTA nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės