Ar ES dar turi ekonominių ginklų prieš Rusiją?
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, buvo viliamasi, jog Europos Sąjungos ir bendrai Vakarų valstybių taikomos sankcijos parklupdys Rusijos ekonomiką, kas neleis šaliai agresorei ilgai tęsti karo. Deja, tai neįvyko. Tačiau ekspertai sutaria – sankcijos vis dėlto veikia. Visgi Rusijos ekonomikos atsparumas buvo didesnis nei tikėtasi. Sulaukusi Vakarų sankcijų Rusija padidino prekybą su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Kinija ar Indija. Be to, Rusijai apeiti sankcijas padeda trečiosios šalys, tokios kaip Serbija, Armėnija ar Kirgizija.
Tad, kokių reikšmingų sankcijų dar gali sugalvoti Bendrija? Ar neįvertintas buvo Rusijos ekonomikos atsparumas? Ar apskritai įmanoma objektyviai įvertinti dabartinę Rusijos ekonomikos būklę? Apie Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ kalbėjome su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi bei ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
Ragina ne kurti naujas, o peržiūrėti jau įvestas sankcijas
„Tikrieji Rusijos ekonomikos duomenys nėra prieinami. Valiutos kursas yra dirbtinis – jis yra kažkieno galvoje. Yra nustatyta, kad 100 rublių už 1 JAV dolerį yra nepriimtina suma. Dėl to deginami tiek valstybės rezervai, tiek žmonių pinigai tam, kad bet kokia kaina rublio kursas būtų išlaikytas. Tai – teatras, kuriame visi yra aktoriai.
Bet kokiu atveju aš nesutinku su teiginiu, kad sankcijos nesuveikė. Sankcijos suveikė ir jos veikia tą patį rublio kursą. Apie sankcijas, kurios dabar yra priimtos, mes kalbame nuo 2014 m. Bet nuo tų metų rublio kursas krito daugiau nei tris su puse karto ir tai atsiliepia tiek vietos gyventojams, tiek verslams. Puikios sankcijos, kurias buvo priėmęs Didysis septynetas (G7), t. y. naftos kainos apribojimas ties 60 JAV dolerių riba. Problema tiktai tame, kad šiuo metu tai pradeda nebeveikti. Šiandien Uralo tipo naftos, kuri yra aukščiausios kokybės rusiška nafta, kaina yra 78 JAV doleriai už barelį. Tai reiškia, kad sankcijos šiek tiek išskydo. Pilkasis laivynas veža naftą tiek Kinijai, tiek Indijai, tiek kitiems vartotojams, kurių galbūt mes nematome.
Kokių dar papildomų sankcijų Rusijai reikėtų? Sakyčiau, kad tiesiog reikėtų sugrįžti prie jau esamų sankcijų ir peržiūrėti, kaip jos veikia, kodėl neveikia ir griežtinti jas. Rusija yra labiausiai sankcionuota šalis pasaulyje. Netgi labiau nei Šiaurės Korėja. Tad trumpai sakant, mano manymu, sankcijos tikrai veikia. Tiesiog reikia prižiūrėti jų veikimą“, – kalbėjo ekonomistas M. Dubnikovas.
Jo teigimu, pagrindinė užduotis Vakarų valstybėms – kiek įmanoma labiau sumažinti Rusijos pajamas, kurios dabar šalį pasiekia dėl nesąžiningų žmonių. Jie gauna dideles pelno maržas, bet netgi ir tai, pasak ekonomisto, yra pozityvus ženklas, nes tai reiškia mažesnes Rusijos pajamas.
Europarlamentaras P. Auštrevičius viliasi, jog mažesni finansiniai resursai Rusijoje gali iššaukti politinius pokyčius, jei, pavyzdžiui išaugs žmonių nepasitenkinimas. Jis akcentavo, jog kitų metų Rusijos biudžete tokie dalykai, kaip socialinė rūpyba, gauna daug mažesnį finansavimą.
Ar įmanoma absoliutus ekonominis embargas?
Europarlamentaras džiaugiasi visais 11-a ES priimtų sankcijų paketų, tačiau sutinka, kad juos įgyvendinant yra problemų. Jis paminėjo Kazachstaną, su kuriuo susitarti dėl prekių įvežimo draudimo į Rusiją pavyko susitarti tik praėjus 19-ai mėnesių nuo karo pradžios. Tiesa, tarp sankcijas apeiti padedančių šalių yra ir ES narės. Pavyzdžiui, Graikijos tanklaiviais yra eksportuojama Rusijos nafta. P. Auštrevičius antrina M. Dubnikovui, jog reikia nuolatos kalbėti apie tai, kaip padidinti sankcijų efektyvumą. Bet kaip užlopyti sankcijų paketuose esančias skyles?
„Matot, jeigu kalbėti atvirai – tai turėtų būti visiška Rusijos federacijos ekonominė izoliacija. Kitaip sakant, ekonominių ryšių embargas, o ne tam tikrų pavienių prekių arba resursų draudimas ir įsipareigojimas jų nepirkti. Bet nežinau, kokioje stadijoje turi būti karas prieš Ukrainą, kad toks sprendimas subręstų Vakarų pasaulyje. Mes einame ta linkme, bet reikia pripažinti, kad einame labai lėtai ir tokias pavieniais veiksmais. Puikus to pavyzdys yra „Viči“. Atrodo, Lietuvos parama Ukrainai yra neginčytina ir labai solidi, bet lietuviškos kilmės įmonė veikia Rusijoje ir neša jos biudžetui tam tikrų pajamų.
Tad jeigu mes vis dėlto sutartume, kad pilnas ekonominis embargas yra reikalingas, o tai reikštų ir bankinių operacijų įšaldymą, prekybos bei logistikos grandinių sustabdymą, Rusijos ekonomikai ir jos satelitams, tarp jų ir Baltarusijai, poveikis būtų gerokai didesnis“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Viena išeičių – apriboti naftos kainą
Ekonomisto M. Dubnikovo teigimu, toks embargas formaliai jau egzistuoja, tačiau šiuo metu pagrindinė problema – nusikalstamas sankcijų apėjimas.
„Pagrindinis dalykas šiandien yra gaudyti nusikaltėlius, kurie juodais būdais stengiasi pasiekti Rusiją ir gauti savo pelno maržą. Va čia yra didžiulė užduotis. Nei 12-as, nei 13-as sankcijų paketas turbūt jau nieko smarkiai nepakeis. Vis tiktai pagrindinė kryptis yra užkardyti pajamas, kurios ateina. Arba duoti Rusijai lygiai nulį pajamų, kas irgi nėra blogai.
Pasauliui reikia rusiškos naftos, kaip mes tai beneigtume. Jos reikia, nes per dieną pasaulyje išgaunama apie 80-90 mln. barelių, iš jų po 10 mln. išgauna Saudo Arabija, JAV ir Rusija. Jeigu naftos bus mažiau – stipriai pašoks kaina. Vis grįžtu prie naftos, nes iš jos Rusija gauna didžiausias pajamas. Jei tos pajamos Rusijai bus, bet nebus jokio pelno, tai reiškia, kad dirbsi dėl darbo, bet negausi jokių galimybių finansuoti karo – ir tai jau yra gerai. Tai čia idealiausias variantas yra – sumokėti tik už savikainą. Naftos kainos apribojimas iki 60 JAV dolerių buvo labai geras dalykas, kuris veikė turbūt šešis ar aštuonis mėnesius, o dabar – nebe, nes visi atsipalaidavo, nes atsirado nusikaltėlių, kurie pažeidžia embargą“, – akcentavo M. Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, absoliutus embargas realybėje neįmanomas, tačiau būtina užtikrinti, jog sankcijos veiktų maksimaliai: „faktas, kad bus žmonių, kurie bandys apeiti sankcijas. Ir tai nėra verslas – tai yra nusikaltėliai, kuriuos reikia gaudyti. Finansų sektoriuje visi supranta, kad jeigu, pavyzdžiui, peržengsi JAV sankcijas, į finansų sektorių nebegrįši niekada gyvenime. Tad turime skatinti priežiūrą, kad nusikaltėliai nelįstų į rinką ir sankcijų nepažeidinėtų.“
Naujoms sankcijoms erdvės dar mato
Ką daryti su šiais nusikaltėliais? Europarlamentaras P. Auštrevičius: kas nedraudžiama, tas yra leidžiama ir tuo yra plačiai naudojamasi.
„Aš negaliu kaltinti, pavyzdžiui, Rusijoje pagamintų suskystintų dujų importuotojų, kadangi šioms dujoms sankcijos netaikomos. Pasižiūrėkite, kas darosi su perdirbtos naftos reeksportu iš Kinijos, kuo dabar labai užsiėmusios tam tikros vokiečių kompanijos. Man atrodo, kad dar yra erdvės naujoms sankcijoms. Ekonomika yra vienas dalykas, o politinė ekonomika, pasirodo, yra kas kita ir visomis paliktomis skylėmis labai greitai pasinaudojama. Jeigu Vakarai imtųsi nulinės paklausos prekių ir energetinių resursų, pagaminamų ar išgaunamų Rusijoje, politikos, nesvarbu per kokias trečiąsias per ketvirtąsias valstybes jos yra įsigyjamos, aš manau, kad būtų labai stiprus ekonominis rezultatas. Labai tikiuosi, kad artėjant prie 12-o sankcijų paketo, atsiras tam tikrų pozityvių poslinkių“, – vylėsi P. Auštrevičius.
Paklaustas, ar sankcijos paveiks paprastus Rusijos žmonės, M. Dubnikovas teigė, jog rusų ekonominė padėtis ir taip labai prasta, todėl reikšmingai jų nepaveiktų. Galbūt ryškiau tai pasijustų didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Maskvoje ar Sankt Peterburge. Svarbiausia, pasak ekonomisto, jog sankcijos veiktų sprendimų priėmėjus. Jis pakartojo, jog norint padėti Ukrainai, reikia mažinti Rusijos pelną, kas neleistų šaliai agresorei finansuoti karo.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės