Ar Europai pavyks konkuruoti su JAV subsidijomis?
Nors Europos Sąjunga pastaruoju metu daug kritikuoja Kiniją dėl jos subsidijų žaliajai pramonei, pavyzdžiui, elektromobilių gamybai, ne mažesnį galvos skausmą kelia ir kita supervalstybė – JAV. Konkrečiai, ES-ai nerimą kelia JAV prezidento Joe Bideno pasirašytas infliacijos mažinimo įstatymas, kuris numato 370 milijardų dolerių subsidijų paketą, skirtą žaliosios energetikos iniciatyvoms.
Senajame žemyne baiminamasi, jog Europa praras savo konkurencingumą, o ES įmonės gali būti paskatintos persikelti į JAV. Prancūzijos prezidentas E. Macronas įspėjo, kad milžiniškos JAV subsidijos gali lemti Europos deindustrializaciją, o ES pramonės komisaras T. Bretonas tai pavadino egzistenciniu iššūkiu Europos ekonomikai. Reaguodama į JAV ir kitų trečiųjų šalių subsidijas, ES įkūrė suverenumo fondą, tačiau jis jau kritikuojamas kaip nepakankamai ambicingas. Tad, kaip keisis Europos ir JAV prekybos santykiai? Kaip Europai išlaikyti savo konkurencingumą? Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ kalbėta su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariu Matu Maldeikiu.
Politiko teigimu, nauja JAV politikos kryptis simbolizuoja globalizacijos ir atvira prekyba paremtos ekonomikos pabaigą. „Šis aktas yra simbolinis ta prasme, kad JAV po Antrojo pasaulinio karo B. Woodso sutartimi pradėjo tai, ką mes vadiname globalizaciją. Po Šaltojo karo prisijungėme ir mes. Įsivaizdavome, kad tai tiktai judės į priekį, nenumaldomai – į šviesų rytojų, ir visi prekiausime. Bet geopolitika pasikeitė: buvo pandemija, buvo kiti iššūkiai ir dabar mes turime JAV, kuri iš esmės keičia savo politiką. Labai svarbu, kad įstatymą pasirašė ne koks nors D. Trumpas, o J. Bidenas. Tai parodo, kad nesvarbu, kas taps Amerikos prezidentu. JAV kuria geopolitinę salą kartu su Kanada ir Meksika vadinamuoju naftos susitarimu. Ši teritorija bus saugi ekonomiškai ir labai stipri. JAV turės jaunos bei pigios darbo jėgos ir tai sudarys rinką, kurioje visi norės būti“, – kalbėjo Seimo narys.
Nors infliacijos mažinimo aktas teiks subsidijas toms įmonėms, kurios prisidės prie žaliosios transformacijos, M. Maldeikio nuomone, JAV politikos posūkis veikiau susijęs su geopolitika, o ne klimato kaita. „Aš esu įsitikinęs, kad tai labai mažai ką turi su klimato kaita. Pavadinimas su tuo susijęs, bet realiai – tai geopolitinis noras susirinkti viską, ką įmanoma. JAV jau yra trečiajame pasauliniam kare, jeigu mes kalbame apie karą su Kinija. Jie sprendžia labai paprastus dalykus. Jie nori konkuruoti su Kinija. Tai yra technologijų kova. Kur yra Europos dėmuo? Čia Europa matoma kaip teritorija, kurioje lengva susimedžioti verslus. Ta pati Lietuva, kur du dideli projektai būtų atėję, bet dėl šio akto nuplaukė į JAV. Mes esam tie, kurie aiškiai mato pasekmes, nes praradome daug milijardų“, – Lietuvos ir Europos nuostolius dėl JAV politikos pabrėžė politikas.
M. Maldeikio nuomone, Europa vėluoja reaguoti į JAV pasiūlytas subsidijas. Pasak politiko, iki dabar egzistavęs Europos industrijos verslo modelis nebeveikia, o dėl to kenčia ir Lietuva: „Europa nesupranta ambicijos ir nesupranta žaidimo dydžio. Ir problema čia yra pats Europos modelis. Visų pirma, kai mes kalbame apie Europos pramonę, tai didžioji dalis jos yra Vokietijoje. O koks buvo Vokietijos sukurtas modelis? Jis buvo ganėtinai paprastas: turi pigius energetinius išteklius iš Rusijos, turi laisvą prekybą, kurios saugumą užtikrina JAV, ir turi JAV rinką ir dar – labai didelę Kinijos rinką.“
Anot M. Maldeikio, esame labai priklausomi nuo to, kas vyksta Vokietijoje. „Negaminame vokiškų automobilių, bet jiems gaminame detales ar detalių dalis. Taigi, esame gamybos grandinėje ir kai Vokietija stoja, stoja ir visi kiti. Tas modelis, kuris buvo sukurtas, atrodė ganėtinai tvarus. Dabar visi trys faktoriai yra prieš ES-ą ir šiame žaidime ganėtinai ciniškai JAV tiesiog nutarė nupešti antį. Ji mato, kad pramonė Europoje susiduria su energetinėmis problemomis“, – aiškino Seimo narys.
Politiko manymu, Europa turi struktūrinių problemų sprendžiant strateginius, ilgalaikius klausimus. Europos ambicijos stoką, pasak M. Maldeikio, lemia du faktoriai. Pirmiausia tai yra 4 metų rinkimų ciklai, kurie verčia politikus mąstyti tik trumpalaikėje perspektyvoje, todėl sprendimų priėmimas yra nuolatos nutolinamas. Kita problema yra skirtingi šalių interesai tarp ES šalių. Esamoje šalių įvairovėje, M. Maldeikio nuomone, labai sudėtinga susitarti dėl to, ko iš esmės nori Europa. Puikus to pavyzdys, pasak Seimo nario, yra ES pasiūlytos alternatyvos Kinijos šilko keliui. M. Maldeikis tikino, kad tai buvo labai ambicingas Europos planas, tačiau su laiku jis tiesiog išgaravo.
Jo įsitikinimu, Europa vis dar nejaučia egzistencinės grėsmės jausmo, kuris leistų susivienyti dėl pagrindinių strateginių klausimų. M. Maldeikis pripažino, jog Bendrijos lyderių retorikoje figūruoja įspėjimai apie realią grėsmę Europai tiek saugumo, tiek ekonomine prasme. Bet tai neišvirsta į politinę valią priimti sprendimus.
Politikas prognozuoja, jog pasaulis, kuriame visos šalys sieks vis mažiau būti ekonomiškai priklausomos nuo viena kitos, pasidalins į kelis skirtingus regionus. Trumpai tariant, įvyks pasaulio regionalizacija. Europai šiuo atveju pradės labiau rūpėti Šiaurės Afrika ir Rytų Azijos regionai.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės