ES derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo trunka jau daugiau nei 20 metų. Dar 2019 metais derybose buvo pasiektas proveržis, kai buvo paskelbtas susitarimo tekstas, tačiau toliau sekę ekonominiai ir politiniai nesutarimai sutrukdė galutiniam sutarties pasirašymui. Vis dėlto, pastaruoju metu atsirado naujas impulsas pagaliau užbaigti derybas. Tokios šalys kaip Vokietija ar Ispanija nori kuo greičiau finalizuoti susitarimą, o U. von der Leyen, atnaujinusi savo mandatą, taip pat išreiškė norą pagaliau baigti derybas. Taip vadinamas „Mercosur“ susitarimas sukurtų vieną didžiausių laisvosios prekybos zonų pasaulyje, kuri apimtų daugiau 700 milijonų žmonių ir beveik 25 proc. pasaulio BVP. Susitarimu būtų sumažinti tarifai ir panaikintos biurokratinės kliūtys tarpusavio prekybai, kas palengvintų eksportą abiejų pusių verslams. Europoje visų pirma išloštų automobilių, chemikalų ir įvairių įrenginių gamintojai. Tuo tarpu Lotynų Amerikos šalyse daugiausiai naudos turėtų žemės ūkio verslas. Nauda Lotynų Amerikos ūkininkams, be abejo, reiškia žalą Europos žemdirbiams. Būtent dėl to dalis šalių, visų pirma, Prancūzija ar Lenkija, prieštarauja šiam susitarimui. Tad, ar pavyks Europai pagaliau pasiekti susitarimą su Lotynų Amerikos šalimis?
Apie tai diskutuos tinklaraštininkas Giedrius Alasevičius bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Komentarai
Bendravimo taisyklės