Ar Vakarų Balkanai pagaliau prisijungs prie ES?
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai aplankė Vakarų Balkanų šalis, kurios bene ilgiausiai siekia savo narystės Europos Sąjungoje. Visgi, pastaruoju metu ES lyderiai kalba apie momentumą plėtros srityje. Tą patvirtino ir U. von der Leyen. Būdama Šiaurės Makedonijoje, ji paragino politikus pasinaudoti atsivėrusia galimybe ir paremti būtinus konstitucinius pakeitimus, reikalingus siekiant įstoti į ES. Prie to prisidės 6 mlrd. eurų augimo planas, kuris padės įgyvendinti reikalingas reformas bei, kaip žada Komisijos pirmininkė, padvigubinti Vakarų Balkanų ekonomiką. Visgi, ES plėtrai Balkanuose išlieka daug kliūčių. Pavyzdžiui, reikės išspręsti konfliktą tarp Serbijos ir Kosovo. Tad, ar Vakarų Balkanai pagaliau dės reikšmingą žingsnį Europos Sąjungos link?
Apie ES galimą plėtrą į Vakarų Balkanų šalis Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ kalbėjomės su Rytų Europos studijų centro analitiku Justinu Kuliu.
Paklaustas, kodėl ES plėtra į Vakarų Balkanus vis užstrigdavo, J. Kulys atkreipė dėmesį į įsisenėjusius konfliktus tarp šių šalių bei institucines reformas. „Tai žvelgiant turbūt iš tokio platesnio vaizdo, viena kertinių problemų yra susitaikymo problema, kadangi Jugoslavija sugriuvo kruvinu būdu, daugelis šalių kariavo tarpusavyje ir dėl to išliko įtampų. Tai jau minėtas Kosovo ir Serbijos konfliktas ar vidinis susiskaldymas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Visa tai, be jokios abejonės, veikia tų šalių politiką. Būtent tas susitaikymas yra pagrindinis siekis, kadangi stojant į ES tu privalai sutarti su savo kaimyninėmis valstybėmis, ypač tuo atveju, jeigu ta kaimyninė valstybė jau yra Bendrijos narė. Antras dalykas, kuris tikrai irgi labai svarbus – tai yra institucinės reformos, kadangi dalis iš tų valstybių iš tikrųjų turėjo tam tikrų iššūkių demokratizacijos etapuose – tiek reformuojant teisinę valstybės sistemą, tiek reformuojant ekonominę valstybės sistemą. Tačiau nemaža dalis tų valstybių iš tikrųjų yra padariusios nemažus žingsnius į priekį“, – teigė J. Kulys
Tiesa, dėl užsitęsusio plėtros proceso kaltos ne tik Balkanų šalys, bet dalinai ir pati ES bei konkrečios jos narės. Politikos analitiko teigimu, Šiaurės Makedonijos prisijungimą stabdo identiteto konfliktas su ES nare Bulgarija bei ginčai dėl šalies pavadinimo su Graikijos valstybe. Taip pat kritikuojama Vakarų politikų per didelė koncentraciją į dialogą su Serbija, kuri ES politikų akimis matoma kaip raktas atveriant duris visoms Vakarų Balkanų šalims. J. Kulys akcentuoja, jog tokiu būdu per mažai dėmesio skiriama dvišaliams dialogams su kitomis Vakarų Balkanų šalimis. Be to, neigiamai vertinama ir ES veikla Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuri labiau įgalina nacionalistinius veikėjus, o ne politinius judėjimus, kurie siekia suvienyti šalį.
Rytų Europos studijų centro analitikas Europos Komisijos pirmininkės vizitą Balkanų šalyse mato kaip siekį priminti šioms valstybėms, jog šiuo metu Bendrijoje yra platus konsensusas dėl plėtros. „Mano manymu, Europos Komisijos pirmininkės vizitas buvo susijęs būtent su siekiu priminti šioms valstybėms, kad jos turi puikią progą. Šiuo metu tikrai yra nemažas politinis konsensusas plėtrai. Tai būkit malonūs – judėkite su reformomis, negrįžkite atgal, nes kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Bosnijoje ir Hercegovinoje yra ne tiek progresas, kiek po truputį atsirandantis regresas. Tuo pačiu U. von der Leyen ragina nepamiršti krypties, nes kai kuriose valstybėse iš tikrųjų yra iššūkis, kad iškyla galbūt tos politinės jėgos, kurios yra šiek tiek labiau euroskeptiškos. Tai turbūt susiję su morkos ir lazdos principu, kuris toli gražu ne visada veikia su Balkanais. Čia vėlgi puikus to pavyzdys yra Šiaurės Makedonija, kuri darė daug labai sudėtingų pakeitimų, ypatingai kalbant apie valstybės identitetą ir galiausiai šiuo metu tai yra valstybė, įstrigusi narystės klausimu dėl dvišalio konflikto, kuris net nėra susijęs visa ES. Tai, turbūt, vizito tikslas buvo ir paskatinti tas valstybes spręsti problemas, spręsti iššūkius. Bet tuo pačiu, manau, turbūt buvo ir priminimas, kad vis dėlto ES yra čia ir niekur nedings. Nepaisant to, jog kažkurie politikai galbūt kalba apie tai, kad norėtų suartėti su Kinija, ES yra svarbiausia prekybos partnerė, svarbiausia geopolitinė partnerė ir pabėgti nuo jos greičiausiai nepavyks. Daug geriau ieškoti būdų, kaip kartu visiems susijungti bendrą sąjungą, išnaudojant šį momentumą, kuris šiuo metu yra, nes jo ateityje gali nebelikti“, – egzistuojantį galimybių langą Balkanams akcentavo J. Kulys
Politikos analitiko teigimu, dabartinę ES politika plėtros atžvilgiu nulėmė Ukrainos karas, iki kurio buvo minimas europiečių nuovargis, kalbant apie naujų šalių prijungimą ir labiau diskutuojama dėl vidinių problemų. J. Kulio manymu, kadangi ES yra matoma kaip užtikrinanti taiką ir stabilumą, todėl, turint omenyje sudėtingą Vakarų Balkanų regiono istorija, narystė Bendrijoje padėtų ilgainiui užtikrinti tvarią plėtrą regione, didesnį stabilumą ir galbūt ilgainiui atsisakyti karinių misijų Balkanų šalyse. Pastarąjį elementą, J. Kulio nuomone, galėtų pakeisti institucinis problemų sprendimo būdas, kuris leistų kalbėti apie kokybiškai kitokį santykį tarp valstybių.
Kalbėdamas apie autoritarinių valstybių įtaką regione, ekspertas išskyrė Bosniją ir Hercegoviną bei Serbiją. Rusija, J. Kulio teigimu, šiame regione savo įtaką yra sustiprinusi per minkštąją galią ir investicijas į energetiką. Kinija taip pat stengiasi daug investuoti į pramonę, tačiau po skandalų, susijusių su aplinkosauga, susiduria su iššūkiais, nes žmonės Balkanuose į šią problemą žiūri labai jautriai, kadangi šių šalių miestai yra labai užteršti.
Vertindamas Serbijos ir Kosovo santykius, politikos analitikas teigė, jog artimiausiu metu vilčių išspręsti konfliktą tarp šalių nėra. To priežastis yra dabartinių valstybių lyderių asmenybių bruožai ir jų abiejų nenoras nusileisti. Norint išspręsti esamą situaciją, kiekvienai valstybei reikės padaryti reikšmingų nuolaidų, o tai nėra populiarus politinis žingsnis. J. Kulys pabrėžia, jog tam reikės didelės politinės valios bei didelio ES spaudimo, padedant tai pusei, kuri daro reformas ir baudžiant tą pusę, kuri jų nedaro.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės