Europos lyderiai susitarė dėl pagrindinių ES postų. Kas toliau?
Europos lyderiams pavyko galutinai susitarti dėl pagrindinių Europos Sąjungos postų. Pavardės išliko tos pačios, kokios minėtos anksčiau. Europos Komisijos pirmininke antrajai kadencijai siūloma Ursula von der Leyen. Tuo tarpu buvęs Portugalijos ministras pirmininkas António Costa bus kitas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, o dabartinė Estijos premjerė Kaja Kallas taps ES užsienio politikos vadove. Tiesa, nepasitenkinimą dėl susitarimo tarp pagrindinių partijų dar anksčiau išreiškė Italijos premjerė Giorgia Meloni, nes ji nebuvo įtraukta į derybas, nors jos kraštutinių dešiniųjų frakcija yra trečia didžiausia Europos Parlamente. Ar pavyks U. von der Leyen gauti palaikymą ir Parlamente? Ar EL sudėtyje atsispindės padidėjusi kraštutinių dešiniųjų įtaka?
Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir žurnalo „IQ“ Briuselio biuro vadovas Evaldas Labanauskas.
E. Labanauskas teigė, jog po rinkimų, kurių rezultatai lėmė padidėjusias kraštutinės dešinės frakcijas, G. Meloni tikėjosi daugiau įtakos derybose dėl pagrindinių ES postų. Vis dėlto ankstesnės centrinės jėgos tarpusavio derybose sutarė, kad didesnių pokyčių ES valdyme nebus. Tai, pasak E. Labanausko, įsiutino kraštutinius dešiniuosius, nes jų teigimu, Europos lyderiai neatsižvelgė į Europos piliečių valią, išreikštą rinkimuose.
Tiesa, kraštutinių dešiniųjų ambicijas įgauti reikšmingesnę įtaką ES politikoje menkina jų vidinis susiskaldymas. E. Labanaukas atkreipė dėmesį į tai, jog jeigu dvi kraštutinės dešinės partijos susijungtų, tokia frakcija taptų antra didžiausia Parlamente, tačiau vietoje to šios partijos pradėjo skilti iš vidaus.
R. Juknevičiene tuo tarpu akcentavo, kad ES postų dalybų procesas vyko labai sklandžiai palyginti su praėjusia EP kadencija. Pasak politikės, Vadovų Tarybos siūlymas U. von der Leyen skirti antrai Europos Komisijos pirmininkės kadencijai yra natūralus, nes ji buvo Europos liaudies partijos kandidatė ir aktyviai dalyvavo rinkimų kampanijoje.
Europarlamentarė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje šis procesas matomas per šalių ir atitinkamų pavardžių prizmę, tačiau, jos teigimu, ES postų pasiskirstymą sprendžia europinės politinės šeimos. Jos, kaip pabrėžė R. Juknevičienė, turi daugumą, nors ir trapią, tiek Parlamente, tiek Europos Vadovų Taryboje, todėl „kitiems belieka tiktai garsiai pasipiktinti arba tyliai pritarti“.
R. Juknevičienė taip pat argumentavo, kad Lietuva turi mažai įtakos šiuose procesuose dėl mūsų konstitucinės santvarkos, nes prezidentas negali priklausyti partijai, todėl nėra ir europinių partijų narys.
U. von der Leyen gavus palaikymą iš Europos Vadovų Tarybos daugumos paramos reikės ir Parlamente. E. Labanausko teigimu, Europos liaudies partija paramos savo kandidatei ieškos visų pirma žaliųjų frakcijoje, tačiau bandys įtikinti ir atskiras šalių delegacijas. Be to, žurnalisto manymu, U. von der Leyen bandys užsitikrinti ir dalies Europos konservatorių ir reformistų narių palaikymą, tačiau oficialių derybų su šia partija neves, nes tai sulauktų liberalų ir socialdemokratų pasipiktinimo.
Tuo tarpu R. Juknevičienė teigia, jog nėra visai tikslu Europos konservatorius ir reformistus laikyti kraštutinės dešinės partija. Pasak politikės, su šia partija sutariama Ukrainos ir migracijos politikos klausimais. Politikės įsitikinimu, Europos liaudies partija šiais klausimas netgi turi artimesnes pozicijas nei su kitomis centristinėmis partijomis. Europarlamentarės teigimu, Europai daug pavojingesnė yra Tapatybės ir demokratijos partija, kuriai priklauso Marine Le Pen partija. R. Juknevičienė tikina, kad su šia frakcija Europos liaudies partija nevykdys jokių derybų ir nesieks jos palaikymo.
Galiausiai, laidoje buvo aptartos K. Kallas perspektyvos vadovaujant ES užsienio politikai. E. Labanauskas akcentavo, jog kiekvienas į Briuselį atvykęs politikas savo retoriką šiek tiek pakeičia, tačiau esminių pokyčių K. Kallas pozicijoje Rusijos atžvilgiu jis nemato. Žurnalisto teigimu, K. Kallas temų laukas neišvengiamai praplatės ir ji turės skirti atitinkamą dėmesį pietų šalių problemoms.
R. Juknevičienė džiaugėsi, jog toks svarbus ES postas atiteko vienai iš Baltijos valstybių politikių. Tiesa, ji pabrėžė, jog šį sprendimą nulėmė ir daug išorinių aplinkybių. Pasak europarlamentarės, Europos liberalai, kurie išsiderėjo šią poziciją, neturėjo jokio kito aukštas pareigas užimančio politiko kitose šalyse.
R. Juknevičienė akcentavo, jog K. Kallas vykdoma politika bus priklausoma nuo dviejų institucijų – EK ir EVT, todėl ji pirmiausia privalės išsakyti bendrai sutartą valstybių ir Komisijos poziciją.
BNS nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės