Kaip artėjančią kadenciją mato naujieji europarlamentarai?
Nors Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos piliečiai perrinko nemažai politikų antrai kadencijai, turėsime ir naujų europarlamentarų. Buvę europarlamentarai teigia, kad užtrunka laiko, kol apsiprantama Briuselyje ir suvokiama, kokiais kanalais yra daroma įtaka. Kaip seksis naujai išrinktiems europarlamentarams? Kokius tikslus jie sau kelia ir kokiose srityse norėtų daryti įtaką Europos politikai? Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ kalbėjo du naujai išrinkti europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Dainius Žalimas.
V. Sinkevičius žada dirbti pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, nes, pasak jo, tai bus vienas svarbiausių komitetų šią kadenciją. Dabartinis Lietuvos eurokomisaras turi ambicijų tapti Europos gynybos pramonės strategijos pranešėju Parlamente. Šio siūlymo pirminis variantas Europos Komisijos buvo pateiktas praėjusios kadencijos pabaigoje, tad būtent naujam Parlamentui teks pratęsti darbus su šiuo dokumentu. V. Sinkevičius jau mato taisytinus aspektus šiame pakete. Pasak politiko, būtina smarkiai didinti numatytą finansavimą, nes šiuo metu jis nesiekia net 100 mln. eurų ir toli gražu nėra pakankamas užkurti gynybos pramonei. Be to, V. Sinkevičius mato galimybę strategijoje užtikrinti ir Lietuvos interesus.
V. Sinkevičius taip pat žada dirbti tarptautinės prekybos komitete kaip pakaitinis narys. Šioje srityje, pasak politiko, Europai būtina diversifikuoti savo prekybos susitarimus, nes tik tokiu būdu ES pavyks sumažinti priklausomybę nuo Kinijos ir su ja konkuruoti.
Be to, išrinktas europarlamentaras turi ambicijų būti vienu iš žaliųjų frakcijos EP vadovu.
Tuo tarpu D. Žalimas išskyrė jo frakcijai rūpimus klausimus. Pasak jo, liberalai daugiausia dėmesio skirs žmogaus teisėms, paramai Ukrainai bei konkurencingai ir tvariai Europos ekonomikai. Pats politikas tikisi dirbti žmogaus teisių arba teisės reikalų komitete.
D. Žalimas nori skirti dėmesį Rusijos įšaldytiems aktyvams bei ieškoti būdų, kaip juos būtų galima panaudoti Ukrainos reikmėms.
Abu išrinkti Lietuvos europarlamentarai pabrėžia būtinybę tęsti Žaliojo kurso įgyvendinimą. Tiesa, reikšmingos Europos žaliųjų netektys bei pasikeitusi Europos liaudies partijos retorika aplinkosauginiais klausimais iškėlė klausimų, ar dalis reglamentavimų nebus peržiūrėti šią kadenciją. Vis dėlto V. Sinkevičius atkreipė dėmesį į tai, jog praeitoje kadencijoje Žaliojo kurso teisės aktai daugiausia buvo priimti koalicijos, kurioje žaliųjų nebuvo, balsais, todėl reikšmingų pokyčių nereikėtų tikėtis. Be to, Lietuvos eurokomisaro nuomone, kritiką Žaliajam kursui reikėtų interpretuoti veikiau kaip rinkiminę retoriką, kuria Europos liaudies partija ieškojo priešnuodžių kraštutinei dešinei.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad Žaliasis kursas yra didžiulis pokytis ES ekonomikoje, energetikoje ir kitose srityse, todėl natūralu, kad įgyvendinimas vyksta ilgai, susiduriama su sunkumais ir pasipriešinimu. Eurokomisaras pripažįsta, kad galėjo būti padaryta klaidų, pavyzdžiui, sukurta perdėta biurokratinė našta, tačiau jis kartu pridūrė, kad visi dokumentai gali būti peržiūrėti, atsižvelgiant į naujausias technologijas ar siekiant išspręsti praktines problemas.
Išrinkto europarlamentaro teigimu, būtina plačiau iškomunikuoti Žaliojo kurso teikiamą naudą, kuri susiveda į pagrindinius visuomenės poreikius, tokius kaip švarus oras ar vanduo.
D. Žalimas taip pat pilnai palaiko Žaliojo kurso tikslą iki 2050 m. Europai tapti klimatui neutralia ekonomika. Jis antrino V. Sinkevičiui teigdamas, jog tokioje ilgalaikėje strategijoje, be abejo, pasitaiko klaidų, kurias po to išnaudoja populistai.
D. Žalimas taip pat akcentavo energetinės nepriklausomybės ir saugumo privalumus, kuriuos teikia Žaliasis kursas. Išrinkto europarlamentaro neįtikina argumentas, kad ES turėtų pristabdyti aplinkosauginę politiką, nes kitos šalys tokių didelių reikalavimų neturi ir dėlto gali būti pranašesnės kai kuriose ekonomikos srityse. „Čia primena tokią logiką, kad jeigu tavo kaimynas šiukšlina, tai šiukšlinkime ir pas save kieme“, – kalbėjo D. Žalimas.
Jis įsitikinęs, kad galiausiai visas likęs pasaulis privalės įgyvendinti žaliąją transformaciją, todėl ES čia gali įgyti pranašumą būdama pirmesnė.
Didelę įtaką šios kadencijos politikai padarys būsima koalicija. Abu pašnekovai ją mato panašiai. Trys pagrindinės frakcijos, t. y. centro dešiniųjų, centro kairiųjų ir liberalų jėgos, tikėtina, sudarys koaliciją, tačiau atviras klausimas lieka dėl Europos žaliųjų, kurių buvimas valdančioje daugumoje dar labiau sustiprintų Ursulos von der Leyen galimybes tapti EK pirmininke antrai kadencijai.
V. Sinkevičius, nors ir pažėrė komplimentų dabartinei savo vadovei dėl jos lyderystės per pastaruosius penkerius metus, šiuo metu dar negali pasakyti, ar palaikys jos kandidatūrą į EK pirmininko postą, nes derybos dėl žaliųjų frakcijos buvimo koalicijoje dar nėra baigtos.
Tuo tarpu D. Žalimas žada palaikyti U. von der Leyen kandidatūra, nes jo liberalų frakcija tikriausiai bus koalicijoje.
BNS nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės